Baltijos valstybės, kol kas nesutariančios dėl bendros įmonės “Rail Baltica” įkūrimo, derybas tęs viceministrų lygiu. Kitą savaitę Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo viceministrai dėl to tarsis Vilniuje.
“Kitą pirmadienį viceministrai susitiks Vilniuje”, – BNS informavo susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys.
Pasak jo, Lietuvos pozicija Vilniaus prijungimo prie vėžės klausimu, dėl kurio ir verda ginčai, nesikeičia – ir toliau bus siekiama akcininkų sutartyje įtvirtinti, kad Lietuvos sostinė yra transeuropinės vėžės dalis.
“Pozicija kokia buvo, tokia ir yra. Mes turime siekti maksimaliai geriausio varianto Lietuvai. Svarbiausia rasti būdą, kaip sutarti”, – teigė R.Slapšys.
Paklaustas, ar siekdama sutarti dėl Vilniaus, Lietuva derybose nuolaidžiaus dėl kitų punktų, jis sakė, kad kol kas apie derybinius punktus kalbėti negali: “Negaliu šiuo metu sakyti derybinių pozicijų”.
R.Slapšys sakė, kad praėjusią savaitę premjero Algirdo Butkevičiaus išsakyta pozicija, kad Lietuva netrukdys bendros įmonės steigimui, nepieštarauja norui įtraukti Vilnių: “Mes ne kartą sakėme, kad tai nereiškia, jog iš karto Vilnių pradėsime statyti”.
Pasak R.Slapšio, Vilnius gali būti prijungiamas prie siaurosios vėžės ne šioje, o kitoje ES finansinėje perspektyvoje, o šiuo metu svarbu susitarti dėl paties principo.
Baltijos valstybėms derantis dėl bendros “Rail Baltica” įmonės steigimo, pagrindinis ginčas kyla dėl Vilniaus prijungimo prie trasos. Praėjusį pirmadienį Europos Komisijos atstovai Briuselyje derybininkams pareiškė, kad Lietuvos noras prijungti Vilnių yra neteisėtas.
R.Slapšys antradienį BNS teigė, kad reglamentai, nenumatantys Vilniaus prijungimo šioje finansinėje perspektyvoje, gali keistis ir numatyti vėžę iki Lietuvos sostinės kitoje – 2021-2027 metų – finansinėje perspektyvoje.
Projekto koordinatorius Pavelas Telička praėjusią savaitę BNS teigė, kad Briuseliui nesuprantama, kodėl Lietuva, anksčiau rėmusi geležinkelio maršrutą per Kauną, pakeitė savo poziciją. Jis perspėjo, kad norint laiku pateikti paraišką ES finansavimui bendra įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites.
A.Butkevičius po to pareiškė, kad Lietuva netrukdys projekto įgyvendinimui.
Apytikriais skaičiavimais, “Rail Baltica” kainuos 3,7 mlrd. eurų ir linija galėtų būti nutiesta 2019-2024 metais.
Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos susisiekimo ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad projektas gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.
Bendras “Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
