Energetikos ministro dėmesys - naujosios Petrašiūnų jėgainės projektui
(c) Kaunas.lt archyvo nuotr.

Antradienį, sausio 10 d., Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kartu su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku lankėsi Petrašiūnų elektrinėje, kur domėjosi šios jėgainės perspektyvomis.

Susitikimo metu bendrovės „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas pristatė išsamią informaciją apie šilumos gamybos šaltinius ir jų vystymo eigą. Jis priminė, kad dar prieš dvejus metus Kauno savivaldybė buvo pritarusi naujos kogeneracinės jėgainės dabartinės Petrašiūnų elektrinės teritorijoje projekto vykdymui.

Tuomet AB „Lietuvos energija“ valdyba pritarė bendros įmonės kartu su bendrove „Kauno energija“ steigimui. Tačiau praėjusių metų viduryje, pasikeitus Kauno tarybos valdančiajai daugumai, „Kauno energijos“ valdyba netikėtai nutarė nutraukti bendros įmonės steigimo su „Lietuvos energija“ procedūras. Ieškodami būdų, kaip kauniečiams sumažinti šildymo kainas, dabartiniai miesto vadovai grįžo prie biokuru varomos jėgainės Petrašiūnuose projekto.

„Viso projekto vertė gali siekti nuo 260 iki 270 mln. litų. Jo esmė – galimybė optimalia kaina tiekti šilumą Kauno miestui. Pagal dabartinius skaičiavimus, nauja biokuro jėgainė gamintų šilumą maždaug 25 proc. pigiau nei dujomis kūrenama Kauno termofikacinė elektrinė“, – teigė bendrovės „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

„Lietuvos energijos“ vadovas taip pat pridūrė, jog pagal projektą bendrovė „Kauno energija“ suteiktų prisijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, jėgainės statybai leistų panaudoti žemę ir pastatus, esančius Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. „Lietuvos energija“ projektą, kurį galima įgyvendinti per maždaug 3 metus, galėtų vykdyti savo lėšomis. Naujoji jėgainė galėtų gaminti iki 50 MW šilumos ir iki 35 MW elektros energijos.

„Kauniečiai už šildymą moka didelę kainą ir mūsų tikslas daryti viską, kad ta kaina mažėtų. Naujos jėgainės statymo projektas yra perspektyvus. Planuojamas akcijų pasiskirstymas, kuomet bendrovei „Lietuvos energija“ atitektų 67 proc., o „Kauno energijai“ – 33 proc., atrodo logiškas. Pastačius naują jėgainę, jos gaminama šilumos kaina būtų mažesnė iki 25 proc. Tuo tarpu jei būtų apsispręsta rekonstruoti senąjį Petrašiūnų elektrinės katilą, tokio efektyvumo pasiekti nepavyktų“, – sakė A. Kupčinskas, pabrėžęs, kad šie metai – esminių sprendimų ir lūžio miesto energetikoje metai.

„Šilumos ūkio klausimai – kiekvienos savivaldybės reikalas ir ministerija neturi teisės į juos kištis, tačiau galiu patikinti, kad Vyriausybė palaikys Kauno sprendimą tęsti naujos kogeneracinės jėgainės statybos projektą“, – teigė A. Sekmokas.

Energetikos ministras taip pat pabrėžė konkurencijos Kauno energetikos srityje svarbą. A. Sekmoko manymu, būtina skatinti nepriklausomus energijos gamintojus ir vystyti biokuro naudojimą. Jau 2016 metais, pagal ES aplinkosaugos reikalavimus, tokio tipo elektrinę, kokia veikia Kaune (Kauno termofikacijos elektrinę), teks uždaryti. Gaivinti seną, aplinką teršiančią elektrinę būtų netikslinga, todėl, pasak ministro, reikia kuo skubiau priimti konstruktyvius ir miestiečiams naudingus sprendimus.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: