„Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodantys pranešimai apie greituosius vartojimo kreditus teikiančias kompanijas ir jų vykdomą „pražūtingą” skolinimo politiką gali klaidinti visuomenę”, – teigia Pinigine.lt prekinį ženklą valdančios bendrovės „Minibank” teisininkė Sima Ubė.
Pasak jos, pateikiama vienpusiška informacija neatitinka tikrovės ir iškreipia konkurenciją tarp paskolas išduodančių įmonių ir tokius pat kreditus teikiančių bankų.
Dažniausiai greitųjų vartojimo kreditų kompanijos kaltinamos tuo, kad neva nevertina savo klientų mokumo, t. y., gebėjimo laiku vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau nuo kliento finansinių galimybių, gaunamų pajamų, darbo vietos ir daugybės kitų faktorių tiesiogiai priklauso ar asmuo, pasiėmęs paskolą, sugebės ją grąžinti.
„Mokumo nevertinimas reikštų, kad įmonė teikdama kreditus ir netikrindama besikreipiančiųjų mokumo, nesitikėtų atgauti paskolintų pinigų. Toks elgesys būtų ne tik nesuderinamas su elementaria verslo logika, kur pagrindinis įmonės tikslas – pelnas, bet ir su pačiais fundamentaliausiais skolinimo principais”, – pažymi Pinigine.lt valdančios įmonės atstovė.
Todėl klientų mokumas yra vertinamas vadovaujantis ne tik įmonės viduje sukurta metodika, bet naudojantis įvairiomis valstybinių institucijų ir privačių kredito valdymo įmonių duomenų bazėmis bei specialiai mokumo vertinimui sukurtomis programinėmis priemonėmis.
Duomenys asmenų mokumui vertinti sutarčių pagrindu gaunami iš Socialinio draudimo fondo valdybos (SoDros), Gyventojų registro tarnybos, Hipotekos, Turto areštų registro, Nekilnojamojo turto registrų, UAB „Creditinfo Lietuva”.
„Be abejo, gaudami ir tvarkydami šiuos duomenis mes privalome užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir gauti klientų sutikimą. Šį procesą griežtai priežiūri ir kontroliuoja Asmens duomenų apsaugos inspekcija”, – pažymi Pinigine.lt teisininkė.
Greitųjų kreditų bendrovių veiklą taip pat prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, kuri tikrina kaip laikomasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų.
„Greituosius kreditus teikiančios įmonės savo veikloje vadovaujasi ir Finansų įstaigų įstatymu, todėl pareiškimai, kad tokių įmonių veiklos nereglamentuoja jokie teisės aktai kelia nuostabą ir neatitinka tikrovės”, – teigia S. Ubė.
Pasak jos, lyginti bankams ir paskolas teikiančioms įmonėms keliamus reikalavimus yra ne visai teisinga, kadangi pagrindinis bankų kontrolės tikslas yra užtikrinti tų pinigų, kuriuos jie skolinasi iš žmonių, indėlių pavidalu, saugumą. Tuo tarpu greitųjų kreditų bendrovės veikia savo rizika, t. y., skolina nuosavą kapitalą.
Pinigine.lt teisininkė taip pat pažymi, kad laukia vis dar nepriimto Vartojimo kreditų įstatymo ir tikisi, kad jis užkirs kelią nepagrįstoms, greitų rinkėjų dividendų per rinkimus siekiančių politikų kalboms apie tai, kad greitųjų vartojimo kreditų kompanijos veikia visiškai nekontroliuojamos.
„Greitųjų kreditų bendrovės rinkoje neveikia labiau palankesnėmis sąlygomis nei kitos įmonės. Jos vertina klientų mokumą, savo veikloje vadovaujasi privalomais teisės aktais, be to, susiduria su labai didele konkurencija, kas sąlygoja vis geresnio ir pigesnio produkto, šiuo atvejų paskolų, atsiradimą. Todėl dažnai joms metami kaltinimai yra niekuo nepagrįsti ir neteisingi”, – sako Pinigine.lt atstovė S.Ubė.
