Pirmadienį skubiai sušaukto Kauno miesto Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdžio metu buvo sprendžiama, kokių priemonių imtis dėl pavasarinio potvynio grėsmės miesto gyventojams ir kaip greitai likviduoti potvynio padarinius.
Dešinėje Neries kranto pusėje trijų kilometrų atstumu susidarius ledų sangrūdai, buvo apsemti Kleboniškio ir sodų bendrijos „Radikiai“ gyventojai. Gelbėtojams teko evakuoti 49 gyventojus, iš kurių 16 buvo vaikai. Dauguma namų rūsiai, garažai apsemti, sulaužytos siurblinės.
Susirinkusi komisija sprendė, kokios priemonės geriausiai padėtų šioje situacijoje. Buvo siūloma ledlaužio pagalba prastumdyti ledus, taip pat sprogdinti ledų sangrūdas. Paskutinį kartą ledų sangrūdos buvo sprogdinamos 1996 metais.
„Apžiūrėję apsemtas teritorijas, skubiai susisiekėme su Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijomis dėl pagalbos. Ministerijos sutiko padėti viskuo, ko tik Kaunui reikėtų“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Posėdžio metu visi vienbalsiai pritarė, kad būtų sudaryta budinti darbo grupė, kuri reaguotų į pokyčius, o prireikus – imtis sprogdinimo darbų. Šiuos darbus galėtų atlikti Kaune įsikūręs Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas.
Aplinkos apsaugos departamentas leido sprogdinimo darbus atlikti tik tuo atveju, jeigu nebūtų kitų galimybių. Be to, prieš pagrindinius sprogdinimo darbus privalu būtų paleisti mažąjį sprogstamąjį užtaisą, kuris išbaidytų žuvis, taip kuo mažiau pakenkiant upės faunai.
Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius taip pat aptarė ir kitas priemones, kurių imsis tarnyba. „Šilainių ir Eigulių seniūnijose bus atidaryti pagalbos ruožai, į kuriuos bus atvežti evakuoti gyventojai. Be to, budės autobusai, jeigu reikės surinkti evakuotus gyventojus, sveikatos ir slaugos ligoninės taip pat pasiruošusios priimti kauniečius, kuriems prireiks pagalbos“, – kalbėjo vedėjas.
Policijos pareigūnai pasiruošę budėti ir pagelbėti kiek tik reikės, nes evakuotų gyventojų turtas liko neapsaugotas, o tuo irgi būtina pasirūpinti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas budi nuo nakties, kuomet prasidėjo potvynis. Nuslūgus potvyniui gyventojams labiausiai reikės jų pagalbos, nes reikės išpumpuoti visą vandenį, kuris susikaupęs gyvenamųjų namų rūsiuose.
„Vakarų skirstomieji tinklai“ (VST) taip pat ėmėsi apsaugos priemonių. Tose seniūnijose, kur patvino vanduo, buvo išjungtos dvi transformatorinės. Tačiau, kaip teigė VST atstovai, vanduo po truputį tose vietose jau slūgsta, todėl ketinama vėl įjungti transformatorines.
Kauno miesto vadovai tikisi, kad greitai plūstantis vanduo aplenks Kauno miesto centrinę dalį ir senamiestį, kitus rajonus. Miesto gyventojai raginami nesijaudinti, nes situaciją stebi atitinkamos tarnybos, kurios reaguos į visus pasikeitimus.
