Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė pasipiktino Prezidentūros viešai išsakyta pozicija dėl diskusijas sukėlusių gyvenimo įgūdžių pamokų. Pasak ministrės, Prezidentūros užuominos bei pasvarstymai apie galimą įgūdžių programos pristabdymą yra ne kas kita, kaip šalies vadovo Gitano Nausėdos „pataikavimas tamsai“ ir itin svarbios iniciatyvos sabotavimas.
„Visos politikų kalbos, kurios lydi šias gyvenimo įgūdžių pamokas, jos yra populistinės ir jos yra rinkiminės. Ką reiškia prezidento Nausėdos pasakymas, kad reikia viską stabdyti? Tai yra pamokų sabotavimas, kur vaikai yra mokomi pažinti pasaulį. Nereikia pamokų marginalizuoti iki mitų. Tai yra melas ir mitai. Ar neturėtų prezidentas sakyti: taip, šių pamokų reikia, reikia padėti mokytojams jas geriau vesti, bet ne stabdyti“, – interviu Eltai sakė A. Armonaitė.
„Tai yra pataikavimas tamsai“, – akcentavo „Laisvės partijai“ vadovaujanti politikė.
Pasak A. Armonaitės, viešojoje erdvėje nemažai klausimų sukėlusi iniciatyva yra naudinga todėl, akcentavo ji, didžiojo dalis abejonių yra tiesiog „mitų skleidimas“.
„Prezidentas pataikaudamas mitologijos skleidėjams sako, kad galima atidėti. Tai yra neteisinga. (…) Labai džiaugiuosi, kad gyvenimo įgūdžių pamokos Lietuvoje yra, pagaliau atvykome į XXI amžių“, – sakė A. Armonaitė.
Prezidentas G. Nausėda trečiadienį paragino įvertinti, ar šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai mokytojų, galinčių įgyvendinti gyvenimo įgūdžių programą. Anot jo, jei nėra pedagogų, kurie mokytų programoje numatytų dalykų, gyvenimo įgūdžių pamokų startą reikėtų vėlinti.
„Prielaidos bet kurios ugdymo programos kokybei – ugdymo programų įgyvendinimui tinkamai pasirengę mokytojai. Jei neturime kompetentingų mokytojų gyvenimo įgūdžių programai įgyvendinti, reikėtų vėlinti šios programos startą ir investuoti į mokytojų rengimą“, – teigiama Eltai perduotame Prezidentūros komentare.
Šalies vadovas pabrėžė, kad mokyklinės ugdymo programos neturėtų tapti politikavimo objektu. Visgi, jei gyvenimo įgūdžių programos turinys kelia abejonių, jį turėtų įvertinti ir koreguoti specialistai.
„Mokyklinės bendrojo ugdymo programos neturi tapti politikavimo objektu. Jei ugdymo programos turinys kelia abejonių, vertinti ir koreguoti turinį turi atitinkamos srities specialistai, į šį procesą įtraukiant ir švietimo bei tėvų bendruomenes“, – sakoma komentare.
„Taip pat reikia įsiklausyti ir į specialistų argumentus – prievartos ir lytinių nusikaltimų prieš vaikus statistika primena, kad į prevenciją ir ugdymą investuojama nepakankamai“, – priduriama komentare.
Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose imta dalintis netikru dokumentu, kuriame buvo rašoma, kad naujojoje gyvenimo įgūdžių pamokoje moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iškart pranešė, kad socialinėje erdvėje plintantis dokumentas neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu.
Savo ruožtu Širvintų merė Živilė Pinskuvienė praėjusią savaitę pareiškė, kad, gavus daugybę nerimaujančių tėvų laiškų, nuspręsta, jog rajono mokyklose vaikai nebus mokomi apie lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų.
Tuo metu advokatas Ignas Vėgėlė TV3 televizijai rugsėjo pradžioje teigė, kad gyvenimo įgūdžių pamokoje septintokai neva turės mokytis, kaip „pasigaminti kontraceptines priemones oraliniam seksui“. Ministerija sako, kad moksleiviams paruoštoje mokymosi programoje tokio punkto nėra.
ELTA primena, kad nuo šio rugsėjo šalies mokyklose atsiranda nauja pamoka socialinėms-emocinėms kompetencijoms ugdyti. Naujas dalykas įvedamas 5 ir 7 klasėse – po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po 1 pamoką per dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po 1 savaitinę pamoką. Dalykas nebus vertinamas pažymiais.
Kaip anksčiau skelbė ministerija, programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: „Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų“, „Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti“, „Atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas“, „Asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas“
Programoje įgūdžiai ir gebėjimai ugdomi palaipsniui, kartojant kasmet, pridedant kiekvienam įgūdžio ar gebėjimo mokymuisi ir tobulinimui po vieną plėtojantį, įgūdį įtvirtinantį žingsnį ar skirtingą kontekstą.
Benas Brunalas (ELTA)
