Spalio 9-osios, Lietuvos Respublikos (LR) Seimo rinkimų, naktį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas (PMDF) ir Akademinis Politologų klubas (APK), minint demokratijos šventę – rinkimus, organizavo politikų, studentų ir politologų diskusijas apie rinkimų eigą, politines kampanijas ir rinkimų rezultatus.
„Politinių kampanijų aktyvumas prieš Seimo rinkimus išaugo tik paskutinėmis agitacijai skirto laiko savaitėmis, o partijų deklaruojamos programos ženkliai neišsiskyrė, silpo ne tik konkrečių partijų, bet ir bendrai valstybės politikos rinkėjų pasitikėjimas, o tai atspindi vis dar besiformuojančią Lietuvos politinę kultūrą“, – teigia VDU PMDF prodekanė, politologė doc. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.
Partijų problemos
Universitete vykusioje diskusijoje, kurią moderavo VDU politologas dr. Giedrius Česnakas dalyvavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai: Mindaugas Puidokas (Aleksoto-Vilijampolės apygarda) ir Aurelijus Veryga (Panemunės apygarda), Darbo partijos (DP) kandidatas Seimo vicepirmininkas, Vydas Gedvilas (Dainavos rinkimų apygarda) ir trys Kauno miesto Kalniečių vienmandatės apygardos atstovai: Lietuvos Socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatė, Kauno miesto Tarybos narė Orinta Leiputė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas, buvęs Kauno meras ir dabartinės miesto Tarybos narys Andrius Kupčinskas bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) narys, Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys.
Rinkimų naktį partijų atstovai neslėpė vidinių problemų. Socialdemokratė Orinta Leiputė kaip pagrindinį trūkumą įvardijo, jog partijai trūksta jaunų atstovų. Anot politikės, tiek ji tiek kolegos yra santūresnio būdo, trūksta viešosios nuomonės dalyvavimo ir formavimo viešojoje erdvėje ir atviros komunikacijos su visuomene. Simonas Kairys rinkiminės kampanijos sunkumus siejo ne tik su buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio skandalu, bet ir jaunų, besiformuojančių liberalų saugumo, partijos pasitikėjimo iššūkius. „Reikia pripažinti, kad kandidatuoti be dabartinio partijos lyderio Remigijaus Šimašiaus taip pat buvo didžiulė problema, reikėjo ne tik tvarkytis su politinio sąžiningumo klausimais, bet ir nuspręsti kaip būti labiau bendruomeniškiems bei orientuotis ne tik į asmenybių politiką“, – teigė Simonas Kairys.
2015 metais Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratai prarado lojalių rinkėjų balsus tokiuose miestuose kaip Kaunas, Panevėžys. Diskusijos metu Andrius Kupčinskas tai bendrai įvardijo partijos pasitikėjimo regionuose stoka. „Tai viena didžiausių dabartinių konservatorių problemų, į kurią buvo orientuotasi ir šios politinės kampanijos metu“, – pasakojo A. Kupčinskas. VDU politologų teigimu, konservatorių politika ir komunikacija yra orientuota į „vilnietišką“ , miestietišką gyvenimo būdą ir mažai suvokia paprastas rajono gyventojo problemas.
Anot Seimo vicepirmininko Vydo Gedvilo, Darbo partijos atstovams atidūrus valdžioje stinga net asmeninių politinės lyderystės savybių, politinės kultūros tiek priimant įstatymus, tiek sprendžiant su jais susijusias problemas, todėl ne teisinio nepasitikėjimo iššūkiai nulemia partijos populiarumą, o būtent dabartinių Seime ir Vyriausybėje esančių politikų prastas įvaizdis. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai: Mindaugas Puidokas ir Aurelijus Veryga didelių vidinių partijos problemų neįžvelgia, pasak jų, anaiptol – viduje jaučiamas susitelkimas, tik politinės kampanijos metu buvo sunku konkuruoti su didžiosiomis, ilgametę partiją, turinčiomis partijomis, siekiant tikslingai rinkėjams perduoti politines ir pilietines idėjas bei baimė nepritraukti miesto gyventojų, dėl sąjungos pavadinimo, „valstiečių“ konotacijos.
„Visos šios atskirų politikų išvardintos problemos tiek partijos viduje, tiek bendraujant su rinkėjais, trukdė suformuoti aiškias politines kryptis, o dėl šios priežasties sunku buvo iš anksto numatyti tikslius rezultatus, nes buvo daug neapsisprendusių rinkimo teisę turinčių piliečių“, – aiškina VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas Giedrius Janauskas.
Rinkėjų elgsena ir socialinė politika Lietuvoje
Lietuva vis dar yra ta valstybė, kurioje oro faktorius yra įtraukimas į diskusijas, kuomet kalbama apie rinkėjų aktyvumą. Visgi, nepaisant oro sąlygų, šių metų rinkėjų aktyvumas buvo 4, 8 proc. didesnis nei 2012 metais, kuomet Seimo rinkimuose dalyvavo 44,62 proc. piliečių, šiemet šis skaičius išaugo iki 49,90 proc. „Buvo galima iš anksto numatyti tokį rezultatą ir tai, kad aktyvumas ženkliai neperžengs 50 proc. – Lietuvoje rinkėjų elgsena gana pastovi, todėl 40-50 proc. yra pakankamai adekvatus rodiklis, įvertinant, jog didelė balsavimo teisę turinčių šalie piliečių gyvena svetur“, – rinkėjų aktyvumą aptaria VDU PMDF prodekanė doc. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.
2016 metų rugsėjo mėnesio „Spinter tyrimų“ rinkėjų apklausos duomenimis, pasirodžius visiems reitingams lyderystės pozicijos buvo prognozuojamos LSDP, antroje vietoje – TS-LKD ir tretieji – LVŽS, o net 20-22 proc. rinkėjų nebuvo apsisprendę. Po pirmojo rinkimų pagrindines pirmas tris pozicijas išlaiko šios trys partijos, tik keitėsi „žaliųjų“ ir socialdemokratų pozicijos. „Šie rinkimai parodė senai politinėje visuomenėje žinomą tiesą, kad konservatorių rinkėjai yra aktyvesni nei socialdemokratų, o remiantis tomis pačiomis išankstinėms apklausomis 71 proc. TS-LKD elektorato nurodė, jog dalyvaus rinkimuose, o štai LSDP tik apie 51 proc. rinkėjų žadėjo atiduoti savo balsą už šią partiją“, – didžiausių šalies partijų rinkėjų aktyvumą aptaria VDU socialinės politikos docentė Jūratė Imbrasaitė. Specialistės teigimu, remtis reitingais yra gana pavojinga, nes šalyje trūksta socialinės politikos specialistų, kurie tinkamai parengtų apklausas, o ir respondentų atsakymas neužtikrina, kad pilietis tikrai atvyks į rinkimus.
Pasak VDU politologų ir socialinės politikos atstovų, visuomet vyrauja „laimėtojo sindromas“, kuris pasirodant vis naujiems reitingams, gali nulemti neapsisprendusio rinkėjo nuomonę rinktis vieną iš reitingų lyderių ar sąraše vis labiau kylančių partijų, sąjungų, judėjimų.
Vertinant rinkėjų koreliaciją, net 80 proc. Lietuvos rinkėjų naudojasi internetu. VDU PMDF prodekanės, Ingrida Unikaitės-Jakuntavičienės nuomone, jaunų rinkėjų aktyvumui šiemet nemažą įtaką turėjo ir socialinės medijos, žiniasklaida, įvairūs agitaciniai filmukai, kuomet viešoje erdvėje puikiai žinomos asmenybės skatino nelikti abejingais ir atiduoti savo balsą. „Politinėse kampanijose ir politinėje kultūroje šiuose rinkimuose labiausiai išsiskyrė asmenybės, viešosios nuomonės formuotojai, kurie i atstovavo tam tikras partijas ar tiesiog pilietinę teisę ir pareigą balsuoti“, – pasakoja politologė.
Kiekvienais metais žiniasklaidoje pasirodantys Lietuvos valdžios pasitikėjimo rodikliai. Pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, tai lemia ne tik iki galo nesusiformuojanti politinė kultūra, įvairūs skandalai, korupcijos problemos, bet ir didžiajai visuomenės daliai nejaučiamas gyvenimo kokybės gerėjimas. „Lietuva išsiskiria aukščiausia socialine nelygybe Europos Sąjungoje, remiantis „Gini“ rodikliu, o žmonės, kurie daug dirba ir vis tiek skursta nėra nusiteikę solidarizuotis su visa visuomenė, prarandamas ne tik pasitikėjimas valdžia, bet ir išryškėja optimizmo ateitimi stygius, todėl tai nulemia ir ne itin aktyvų rinkėjų dalyvavimą valdžioje“, – socialinės politikos dalyvavimą šalie valdyme aiškina VDU docentė Jūratė Imbrasaitė.
Rinkimų rezultatai ir prognozės
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo daugiau balsų nei buvo numatyta geriausiomis optimistinėmis prognozėmis, tai galima aiškinti, ne tik dalie liberalų rinkėjų perėmimu, bet ir didelė dalis Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo buvusio elektorato parėmė šią jėgą, nes DP likusi pagrindinių savo lyderių, kurie anksčiau buvo labiausiai asocijuojami šia politine ideologija, vegetuoja ir po truputį traukiasi iš politinio lauko, o, tradiciškai Lietuvoje, kiekvienais rinkimais yra palaikomos naujos arba sustiprėjusios politinės jėgos, kurios patraukia daug neapsisprendusių ar esamai partijai ne itin lojalių rinkėjų dalį“, – teigia VDU politologas dr. Giedrius Česnakas.
VDU politologė I. Unikaitė-Jakuntavičienė Darbo partijos pralaimėjimą ir nepatekimą į Seimą aiškina ir pačių rinkėju nepasitikėjimu. „Ši partija be visų teisinių skandalų turi daug problemų, viena jų – jau buvęs, partijos lyderis, kuris ne tik, kad nekėlė savo kandidatūros šiuose rinkimuose, todėl partijai buvo gana sunku save pozicionuoti be lyderio, bet tuo pačiu metu ir kritiškai vertinamas dėl ilgametės politinės jėgos, Tvarkos ir teisingumo, palikimo“, – vidines Daro partijos problemas vardija VDU docentė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos laimėjimas daugiamandatėse vienu mandatu daugiau nei konservatoriai pirmame etape dar neužtikrina šios partijos pergales po antrojo turo. „Persvara minimali, todėl konservatoriai turi šansą aplenkti valstiečius ir Gabrielius Landsbergis galimai taps vyriausybės formuotoju, LR ministru pirmininku, o tai, niekam nėra paslaptis, palaiko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri prieš rinkimus atvirai išreiškė palaikymą konservatorių partiją, jų pokyčius“, – galimą konservatorių pergalę po antro LR Seimo rinkimų turo įvardija dr. G. Česnakas. Politologo teigimu, labai tikėtina, jog valdančiąją daugumą sudarys konservatoriai, „valstiečiai“ ir liberalai.
Remiantis paskutinių 2016 m. rugsėjo mėn. „Spinter tyrimų“ rinkėjų atlikta apklausa LR Liberalų sąjūdis turėjo surinkti apie 5 proc. ir vos peržengti patekimo į Seimą ribą. Po pirmojo turo liberalai ne tik peržengė minimalią ribą, bet ir pasiekė geriausiai kada turėta rezultatą Seimo rinkimuose. „Abejonės, ar liberalai pateks į Seimą ir galutiniai rezultatai rodo, kad Lietuvoje susiformavo liberales vertybes palaikančių rinkėjų grupė ir nepriklausomai, kokias problemas turėtų partija, liberalios idėjos laimi“, – liberalų netikėtą sėkmę aptaria G. Česnakas. Siekiant išlaikyti partijos populiarumą, anot politologo, svarbu ne tik prisitraukti žinomas asmenybes, kaip visuomenėje gerai vertinamus sportininkus, bet ir pozicionuoti jau esamų partijos narių stiprias asmenines savybes.
Vienas didžiausių Seimo rinkimų pralaimėjimas – Lietuvos socialdemokratų partijai, kuri surinko tik 14 proc. rinkėjų balsų. „Keista ir neįtikėtina, jog partijos vadovas Algirdas Butkevičius nepripažįsta ir net neįžvelgia jokių asmeninių lyderystės problemų, kurios turi tiesioginę įtaką partijos vertinimui visuomenėje, o viešojoje erdvėje teigia, jog socialdemokratų populiarumo mažėjimą lemia destruktyvūs išorės vertinimai ir primesti skandalai“, – A. Buškevičiaus elgesį aptaria G. Česnakas. Pasak politologo, kaip pagrindinė išeitis socialdemokratams – keisti partijos lyderį, rinktis jaunesnius politikus, kurie visuomenėje atstovautų kairiąsias idėjas.
Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) pirmu turu daugiamandatėje surinko 6, 08 proc. ir nepatenka į Seimą, nesurinkus 7 proc. ribos, reikalingos šiai naujai koalicijai. VDU politikos mokslų docentės Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės teigimu, šio naujo politinio darinio reitingai iki rinkimų buvo panašūs, kaip 2012 metais į įstatymų leidybą kelią prasiskynusios partijos „Drąsos kelias“, todėl buvo tikėtina, jog žinomi veidai pritrauks tam tikrą, visuomenės institucijomis, partijomis ir teisėsauga nusivylusį elektoratą bei pateks į Seimą. „Visgi, naujai antikorupcinei koalicijai nepavyko konsoliduoti savo tikslinio rinkėjo ir spėjama, kad dauguma galiausiai nusprendė rinktis kitą nepartinius kandidatus vienijančią, itin sustiprėjusią politinę sąjungą – „valstiečius“, – balsų pasiskirstymą aiškina VDU politologas dr. Giedrius Česnakas. Kaip diskusijos
VDU politologų teigimu, jei konservatoriai, „valstiečiai“ ir liberalai sudarytų „didžiąją“ koaliciją galėtų pakankamai efektyviai veikti įstatymų leidyboje, o formuojant vyriausybę itin svarbus vykdomųjų ir galios struktūrų bei asmeninių kompetencijų racionalus įvertinimas. Dabartinės prognozės – vyriausybės vadovu tampa Gabrielius Landsbergis, Seimo pirmininku – Saulius Skvernelis, o vicepirmininkų ir viceministrų pozicijos dar kol kas nėra lengvai numanomos. „Jei susidarys ši koalicija, konservatoriai galimai sieks užsienio reikalų, švietimo, finansų ministrų, „valstiečiai“: aplinkosaugos, energetikos, ūkio, o liberalai susisiekimo, kultūros postų“, – būsimos vyriausybės pasiskirstymą pagal partijas apžvelgia VDU politologas dr. Giedrius Česnakas.
