Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Atlikus Lietuvos seniūnų apklausą paaiškėjo, jog net 30 proc. jų įsitikinę, kad prekyba nelegaliu alkoholiu tiesiogiai įtakoja didesnį nusikalstamumo lygį.

Kontrabandininkai reaguoja į kainas

„Kontrabandos, naminio alkoholio gamybos padidėjimas labai pasijaučia kaskart pabranginus legalius alkoholinius gėrimus. Žmonės, ypatingai asocialūs, visada ieško kur pigiau. O kai yra paklausa, atsiranda ir pasiūla. Automatiškai didėja ir nusikalstamumas, įvairūs tvarkos pažeidimai. Juolab, kad nelegalių gėrimų galima įsigyti visą parą“, – dalijasi patirtimi Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras.

Pasak seniūno, netoli Kaliningrado srities esančiame Jurbarke lengvai galima pasakyti kada pabrangsta alkoholis net neužėjus į parduotuvę – pasienio postuose atsiranda daugiau žmonių įsivežančių nedidelius kiekius svaigiųjų gėrimų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas rodo, kad šiuo metu nelegali spiritinių gėrimų rinka siekia 36 procentus.

Seniūnų manymu, nusikalstamumą įtakoja ne tik tai, kad pats nelegalaus alkoholio pardavinėjimas yra nusižengimas įstatymams. „Nelegalus alkoholis smarkiai įtakoja nusikalstamumą. Žmonės nuo jo tampa labiau priklausomi, be to, jo pavartoję asmenys būna piktesni, nei nuo legalaus alkoholio, pridaro daugiau bėdų. Dar reikia atsižvelgti į tai, kad jį ir taip vartoja daugiausiai didesnės socialinės rizikos grupės atstovai“, – sako Lazdijų rajono Lazdijų seniūnijos vadovas Sigitas Arbačiauskas.

„Taškai“ apima daugiau nei pusę Lietuvos

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) atliktos apklausos duomenimis, seniūnų vertinimu net 60 proc. vietovių galima įsigyti nelegalaus alkoholio ir tai tiesiogiai įtakoja nusikalstamumo mastą.

Net 30 proc. apklaustų seniūnų įsitikinę, kad nelegalaus alkoholio gamybos ir platinimo „taškai“ turi įtakos didesniam nusikalstamumui. Didesnį nusikalstamumą su prekyba nelegaliu alkoholiu dar labiau linkę sieti miestų seniūnai – čia teigiamai atsakė beveik 45 proc. vadovų.

Nelegali alkoholio prekyba yra organizuota veikla, todėl ji neatsiejama nuo organizuoto nusikalstamumo, finansinių nusikaltimų, korupcijos, o taip pat tampriai susijusi ir su cigarečių kontrabanda ir realizavimu Lietuvoje. Į šiuos nusikaltimus dažnai įtraukiami socialiai jautrūs gyventojų sluoksniai – bedarbiai, paaugliai.

Į alkoholio rinką braunasi odekolonai

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skaičiavimais, šalyje šešėlinė ekonomika siekia 26 proc. Didžiausią ekonomikos šešėlio dalį, apie 35 proc., sudaro cigarečių, alkoholio, degalų ar kitų prekių nelegali prekyba. Instituto tyrimo duomenimis, dėl stipriųjų alkoholinių gėrimų šešėlio į valstybės biudžetą per šiuos metus nebus surinkta 410 mln. litų akcizo.

LLRI taip pat skaičiuoja, kad 7 proc. visos alkoholio rinkos Lietuvoje sudaro kosmetinių gaminių vartojimas ne pagal paskirtį. Didėjantį šių kosmetinių produktų importą į Lietuvą jau pastebėjo ir mokesčių inspekcija: per septynerius metus burnos skalavimo skysčio importas iš Lenkijos padidėjo 8 kartus.

Išeitis – didinti bausmes

EKT tyrimo duomenimis, 73,5 proc. seniūnų teigia, kad nelegalaus alkoholio gamybos ir platinimo veiklą galima sumažinti tik griežtomis drausminėmis priemonėmis nelegalaus alkoholio gamintojams ir platintojams. Nors neatmetami ir kiti kovos su kontrabanda būdai. Pavyzdžiui, Eržvilko (Jurbarko raj.) seniūnas Gintaras Kasputis teigia, jog kovoti su nelegalaus alkoholio prekybos „taškais“ padėjo socialinis darbas. „Mes padėjome šiems asmenims susirasti darbus ir jie atsisakė nusikalstamos veiklos“, – pasakoja G.Kasputis.

Jurbarko miesto seniūno R.Kuro įsitikinimu, taip pat reiktų stiprinti sienų apsaugą, kad gyventojai negalėtų persivežti didesnių nei leidžiamą alkoholio kiekių.

Seniūnų apklausa apie šešėlinę alkoholio rinką buvo atlikta gegužės 28-birželio 15 dienomis. Tyrimo anketa parengta remiantis Statistikos departamento prie LRV nelegalaus alkoholio vartojimo tyrimo metodika ir šios įstaigos 2000 m. atlikto analogiško tyrimo klausimynu. Klausimynas išsiųstas 547 respondentams (sąrašas sudarytas pagal savivaldybių pateikiamą informaciją). Atsakymus pateikė 298 respondentai (54 proc.).

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: