Susipažinkime: šiuolaikinis Kinijos menas

Paskelbė: Data: 2013-04-01 09:04

Spausdinti | Komentarai

Cai Guo-Qiang / caiguoqiang.com arch. nuotr.

Šių dienų šiuolaikinis Kinijos menas – ekspresyvus, stulbinantis ir mįslingas. Menininkų darbuose vyrauja fantastinis realizmas, siurrealizmas, kuris susipina su tradicinės Kinijos kultūros elementais, tuo pačiu priešinasi, ironizuoja politinę ideologiją. Vieni iš garsiausių Kinijos  šiuolaikinio meno atstovų: Cai Guo-Qiang, Chen Wenling, Zvang Huan, Ai Weiwei.

Kinijoje nuo senų senovės buvo labai daug dėmesio skiriama tapybai bei kaligrafijai, bet šių dienų menininkų darbai nebeapsiriboja tik šiomis dviejomis meno technikomis. Jų kūrybos kalba atsispindi chaotiškose skulptūrose, instaliacijose bei mįslingose fotografijose, performansuose. Visus šiuos pasikeitimus lėmė, Kinijoje įsivyravusi kultūrinė revoliucija (1966-1976). 1982 metais, dalis naujosios kartos menininkų, kurie gyveno šiuo laikotarpiu, nusprendė atsiriboti nuo dominuojančios vakarų meno įtakos, kuri, pasak jų, skatino tik mechanišką kopijavimą. Jie siekė sukurti ką nors naują, kas sujungtų teorinį modernųjį vakarų meną su tradicine kinų kultūra.

Vienas iš pirmesnių bandymų buvo 1983 metais, kai Huang Jongping kartu su kolegomis organizavo “Šiuolaikinę penkių menininkų parodą” savo namuose Siameny. Šio menininko darbai, technika labai primena šių dienų menininko Guo-Qiang darbus. Eksponuojamų skulptūrų reljefai abstraktūs, ekspresionistinio stiliaus tapyba – viskas supinama į vieną. Šių dienų šiuolaikinio meno atstovo Guo-Qiang  parodose galima išvysti imituotą automobilių sprogimą, vilkų, tigrų skulptūras, kurios primena tikrus gyvūnų atvaizdus.

1994 metais įsivyravus Kinijos ekonomikos reformoms, prasidėjo siaubingas politikų spaudimas. Tuo metu, Zhang Huan su dešimt kitų menininkų atliko performansą „Adding one meter to an anonymous mountain“ (1995), kurį įamžino foto sesijoje ant kalno viršūnės. Tai buvo nuogi kūnai, sugulę vienas ant kito. Šiuo performansu menininkas stengėsi priešintis ir kovoti prieš neteisingą tikrovę, politinę tvarką.

Ai Weiwei – taip pat šiuolaikinio meno atstovas, kuris jau nuo 1995 – 2000 metų prisidėjo prie Kinijos šiuolaikinio meno kūrimo. Jis pradėjo kurti keramikines puodynes (Whitewash), kurios neturėdavo jokio estetiškumo. Menininkas siekė sunaikinti puodynių įprastą struktūrą. Tą patį padarė ir su dar vienu dailės darbu  – Fragmentai (Fragment). Šiais kūriniais jis demonstruoja, kad jis nesiruošia laikytis taisyklių, taip jis griauna visas ribas tarp kultūrinių skirtumų.

Dar vienas menininkas, Chen Wenling garsėjantis kontraversiškomis skulptūromis. Jo kūryba ir darbai dažnai šokiruoja žiūrovą. Skulptūrose vyrauja berniuko atvaizdas,  raudona spalva, kuri simbolizuoja ne tik tradicinę Kinų kultūrų, bet ir menininko požiūrį į gyvenimą. Vienas iš jo garsesnių darbų -„Raudonasis berniukas“. Jis vaizduojamas nuogas ir laisvas, neturintis ko slėpti. Tai atspindi menininko atvirumą bendraujant su auditorija.

Devinto dešimtmečio menininkai padėjo stiprų pamatą tolimesniam šiuolaikinio Kinijos meno vystymuisi bei raidai. Nuo 2000 metų, Kinijoje išaugo eksponuojamų šiuolaikinio meno parodų skaičius. Tūkstantmečio pradžia buvo būtent tas laikotarpis, kai  menininkai galėjo pasinerti į eksperimentavimą, atlikti performansus, instaliacijas, peržengti visas taisykles.

Cai Guo-Qiang / caiguoqiang.com arch. nuotr.

Chen Wenling / artnet.com arch. nuotr.

Ai Weiwei / aiweiwei.com arch. nuotr.

Zhang Huan / zhanghuan.com arch. nuotr.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt