Ukrainos proeuropietiška opozicija pirmadienį per derybas Berlyne paprašė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paskelbti sankcijas prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir suteikti finansinę pagalbą, tuo tarpu Rusija pažadėjo pervesti Kijevui kitą jos suteikto pagalbos paketo dalį – 2 mlrd. JAV dolerių (5 mlrd. litų).
“Tikiu, kad ES (Europos Sąjunga) ir ypač Vokietija turi svertų ir mechanizmų sankcijoms paskelbti”, – ukrainiečių opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko sakė A.Merkel.
Per tą susitikimą, kuriame taip pat dalyvavo opozicijos lyderis Arsenijus Jaceniukas, V.Klyčko taip pat paragino įšaldyti ES bankų sąskaitas, susijusias V.Janukovyčiumi, jo aplinka ir “oligarchais, kurie palaiko režimą”, sakoma jo partijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Kalbėdamasis su Vokietijos lyderes dėl potencialios ES paramos, V.Klyčko tikino, kad Ukrainai reikalinga “finansinė pagalba, siekiant įveikti šią krizę”, sakoma pranešime.
A.Merkel pažymėjo, kad Vokietija ir ES padarys viską, kad prisidėtų prie “teigiamos baigties” didžiausioje Ukrainą ištikusioje krizėje per nepriklausomybės laikotarpį, sakoma kanclerės atstovo Steffeno Seiberto (Štefeno Zeiberto) pranešime, kuriame nepateikiama daugiau detalių.
“Dabar svarbiausia energingai siekti suformuoti vyriausybę ir reformuoti konstituciją”, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pažadėjo, kad Maskva “šią savaitę” perves kitą dalį lėšų iš 15 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kuris atrodė įšaldytas, kai praeitą mėnesį Ukrainoje suintensyvėjus protestams.
Kol kas tik 3 mlrd. dolerių buvo pervesta Ukrainos ekonomikai, mėginančiai išbristi iš recesijos ir smarkiai nukentėjusiai nuo kapitalo pasitraukimo bei valiutos nuvertėjimo per užsitęsusią krizę.
Kijevo centre įsitvirtinę protestuotojai jau beveik tris mėnesius reikalauja, kad V.Janukovyčius pasitrauktų iš valdžios.
46 mln. gyventojų turinčią Ukrainą dideli neramumai krečia nuo lapkričio, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius atmetė planuotą pasirašyti prekybos ir politinės asociacijos sutartį su ES, pasirinkdamas grįžti prie tradicinių glaudesnių ryšių su Maskva.
Šis netikėtas žingsnis apstulbino eurointegracijos šalininkus Ukrainos visuomenėje ir išprovokavo audringus protestus.
Vėliau tie neramumai peraugo į titaniškas grumtynes dėl Ukrainos ateities tarp Rusijos ir Vakarų šalių. Abi pusės kaltina viena kitą spaudžiant Kijevą, kuriame tęsiasi protestai, išplitę ir kitas Ukrainos vietas.
Pirmadienį šalis atrodė artėjanti prie krizės išsprendimo, kai vyriausybė suteikė amnestiją protestuotojams, suimtiems per demonstracijas. Šis žingsnis buvo atliktas, kai opozicijos aktyvistai pasitraukė iš jų užimto Kijevo savivaldybės ir kitų administracinių pastatų.
Tačiau opozicija tebėra įsitvirtinusi dideliame palapinių miestelyje Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje. Aktyvistams taip pat buvo leista pasilikti keliuose užimtuose viešuosiuose pastatuose.
Tačiau protestuotojai tebekelia daug reikalavimų: jie spaudžia įvykdyti konstitucijos reformą ir dalį prezidento galių perduoti vyriausybei bei parlamentui.
Vienas V.Janukovyčiaus padėjėjas pirmadienį sakė, kad prezidentas konsultuojasi su ekspertais dėl naujo premjero paskyrimo ir kad jis greitai paskelbs savo sprendimą.
“Prezidentas paskelbs premjero kandidatūrą parlamente, pasibaigus konsultacijoms. Tai įvyks artimiausiu laiku”, – prezidento atstovas parlamente Jurijus Mirošnyčenka sakė naujienų agentūrai “RIA Novosti”.
Tačiau protestuotojai nori, kad iš posto pasitrauktų pats V.Janukovyčius, o opozicija ragino antradienį surengti didelį mitingą prie Aukščiausiosios Rados.
Opozicija nori priversti parlamentą apsvarstyti ir balsuoti dėl virtinės politinių reformų, įskaitant konstitucijos pataisas, kurios susilpnintų prezidento vaidmenį.
