Iki 2030 metų įrengus 840 megavatų (MW) vėjo elektrinių, reikės 240 MW reguliavimo rezervo ir be to, elektrai perduoti iš būsimų parkų Baltijos jūroje reikėtų statyti visiškai naujas perdavimo linijas, penktadienį rašo “Lietuvos žinios”.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus “Litgrid” Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius spėja, kad būsimos investicijos gali pabranginti vėjo elektrinių gaminamą elektrą.
“Danijoje daugiausia vėjo jėgainių ir vartotojai brangiausiai moka už elektrą. Vokietijoje daugiausia elektrinių, naudojančių atsinaujinančių energijos išteklių, ir kažkodėl vartotojai už elektrą moka daugiausia Europoje. Didelę dalį šios kainos sudaro subsidijos. O po 20 metų, kai subsidijavimas baigsis, dar neaišku, ar nereikės šių jėgainių pakeisti naujomis, nors deklaruojama, kad šios gamins ir pardavinės produkciją rinkos kainomis”, – dienraščiui teigė R.Bikulčius.
