Kauno verslininkai, „Senukų“ įmonių grupės įkūrėjai – Rakauskų šeima, pateikė raštišką pasiūlymą koncernui Gazprom dėl UAB „Kauno termofikacijos elektrinės“ (KTE) 99,5 proc. akcijų paketo pardavimo. Kauno miesto savivaldybė skatina verslininkų iniciatyvą ir yra pasiruošusi palaikyti kauniečių verslininkų pusę derybose su „Gazprom“.
Pasak miesto mero Andriaus Kupčinsko, KTE išpirkimas iš „Gazprom“ kontrolės yra vienas būdų panaikinti praėjusios Tarybos kadencijos metu įvykdyto kenkėjiško „Kauno termofikacijos elektrinės“ pardavimo pasekmes. Šiuo metu miestas nebūtų finansiškai pajėgus tą padaryti.
„Ši kogeneracinė jėgainė yra antra galingiausia Lietuvoje ir patiekia daugiau nei 95 proc. šilumos kauniečių būstų šildymui. Verslininkų iniciatyva sveikintina, tačiau dar reikės detaliau susipažinti su tokių investicijų aplinkybėmis. Be abejonės, jei įvyktų toks sandoris, tam tūrėtų pritarti miesto taryba. Taip būtų ištaisytas neatsakingas 2002 metų tuometinės miesto tarybos daugumos sprendimas parduoti KTE Rusijos bendrovei „Gazprom“, – sakė meras A. Kupčinskas.
Iniciatyvos šilumos ūkyje besiimantis Augustinas Rakauskas savo verslą sėkmingai išplėtė tarptautiniu mastu, tačiau iki šiol jis koncentruotas Kaune.
„Šio miesto infrastruktūra mums yra svarbi. Nors 2002 m. nebuvome palaikyti tuometinių valdžios atstovų, kai siūlėme savo pagalbą statant Kauno sporto areną, bet tikiuosi, kad šiandieninė Kauno miesto valdžia yra pajėgi priimti racionalius ir logiškus sprendimus siekiant išspręsti su KTE susijusias problemas, o mūsų ketinimai sulauks būtino valdžios atstovų pritarimo“.
Verslininkai siūlo šilumos kainas sumažinti gaminant šilumą iš atsinaujinančio energijos šaltinio – biokuro. Naudą galima lengvai įžvelgti paprasčiausiu kainų palyginimu – Utenos mieste, kur daugiau nei 50 proc. šilumos yra pagaminama naudojant biokurą, jos kaina yra beveik 30 proc. pigesnė nei Kaune, ir tesiekia 18,52 ct/kWh. Žinoma, biokuro naudojimas, kuris Skandinavijos šalyse jau ilgą laiką sudaro daugiau nei 70 proc. rinkos, ne tik atpigina šilumos energiją, bet ir išnaudoja vietinio kuro potencialą.
Dėl aukštų šilumos tarifų Kauno gyventojai ir įmonės ne tik praranda dalį savo pajamų, bet ir lėtina ekonomikos atsigavimą regione. Verslininkai Rakauskai mato vienintelį problemos sprendimą – „Gazprom“ pasitraukimą iš KTE akcininkų gretų.
„Senukų“ grupės įkūrėjai pateikė oficialų pasiūlymą „Gazprom“ valdybai dėl UAB „Kauno termofikacijos elektrinės“ akcijų paketo pardavimo. Verslininkai planuoja radikaliai pakeisti ir atnaujinti Kauno šilumos ūkį – ketinama pritaikyti modernų skandinavišką modelį ir didelę dalį šilumos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių – medienos ir miško pramonės atliekų, vietinio biokuro, bei komunalinių atliekų. Pasiekus užsibrėžtus tikslus, atpigtų šiluma gyventojams, būtų efektyviai išnaudojami ekologiški kuro šaltiniai ir didinama Lietuvos energetinė nepriklausomybė.
Tikrai džiugu, kad atsiranda vis daugiau investitorių, norinčių statyti Kaune šilumos jėgaines. Konkurencinė aplinka, kurioje veiktų šilumos gamintojai, leistų atpiginti šilumos kainą vartotojams. Šis verslininko pasiūlymas teikia vilčių, kad baigsis elektrinės statytojų pažadų era ir prasidės konkretūs darbai.
Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas teigia, kad miesto vadovų uždavinys – išlaikyti Kauno miesto aprūpinimo šilumine energija strategijos nuostatas: šilumą pirkti iš kelių tiekėjų konkurencingomis kainomis, užbaigiant šio sektoriaus monopoliją; pasiekti realią šiuo metu šilumos kainą vartotojams 18¸19 ct/kWh, analogišką efektyviai vietinį kurą naudojantiems miestams Lietuvoje ar Švedijoje. Be to,
šilumos gamintojai privalo prisidėti prie miesto šilumos ūkio atnaujinimo, neužkraunant išlaidų ant vartotojų pečių.
Centralizuotai šilumą paskirstanti bendrovė „Kauno energija“ 2012-2015 metais ketina investuoti apie 220 mln. litų į jos valdomas „Inkaro“ ir Noreikiškių katilines bei Petrašiūnų elektrinę, kad jose kaip alternatyvus kuras būtų deginama mediena. Kauno miesto taryba, kuri yra pagrindinė “Kauno energijos“ akcininkė, penktadienį pritarė numatomam įmonės investicijų planui.
Viena aktualiausių problemų šią žiemą Lietuvoje tapo rekordiškai išaugusios sąskaitos už šildymą. Tai lėmė šalta žiema ir aukšta gamtinių dujų kaina.
Jos kilimui įtakos turėjo ir politiniai motyvai, vienas kurių yra įsisenėję nesutarimai Kauno šilumos ūkyje tarp valstybės valdomo šilumos paskirstytojos „Kauno energija“ ir KTE akcininko „Gazprom“.
Konfliktas prasidėjo praėjus keliems metams po to, kai 2003 m buvo privatizuota KTE. „Gazprom“ pasižadėjo investuoti beveik pusę milijardo litų į įrangos atnaujinimą, tačiau įsipareigojimų nevykdė. Vyriausybė, savo ruožtu, 2008 m. įvedė šilumos tiekimo rinkos reguliavimą ir taip gerokai sumažino KTE pelną. Konflikte laimėtojų nėra – investuotojų netenkina KTE rezultatai, o gyventojai ir toliau brangiai moka už šildymą ir gamtines dujas.
