Judy Garland kadaise buvo laikoma viena nuoširdžiausių savo kartos aktorių bei dainininkių, savo vaidmenimis mokanti nuostabiai perteikti džiaugsmą, patosą. Tačiau ji buvo kur kas daugiau nei tik mažoji Dorothy Gale iš Kanzaso, kuria visi susižavėjo pamatę filme „Ozo šalies burtininkas“.
Judy Garland gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Minesotos valstijoje 1922 metais, birželio 10 dieną. Augo šeimoje su dviem vyresnėmis seserimis, dėl to šeimoje, iki pat kol suaugo, visų būdavo vadinama „kūdikėliu“. Jos tėvai buvo vodeviliai (vaidindavo linksmo ir lengvo turinio vienaveiksmiuose kūriniuose, kurių veikėjų kalba dažnai būdavo paįvairinama linksmomis dainelėmis ar šokiais), tad nenuostabu iš kur Judy paveldėjo aistrą vaidybai.
Pirmasis Judy pasirodymas ant scenos įvyko jai būnant vos 2 metukų, kai kartu su vyresniosiomis seserimis Mary Jane “Suzy/Suzanne” Gumm ir Dorothy Virginia “Jimmie” Gumm savo tėvo kino teatro scenoje, kalėdinio pasirodymo metu, kartu su choru dainavo „Jingle Bells“ (liet. „Skamba varpeliai“). Nuo to laiko prasidėjo stulbinama Judy Garland karjera, kurios metu 45 iš 47 jos gyvenimo metų Judy praleido būtent šou versle: sukūrė 34 vaidybinius filmus, išleido 80 singlų ir 12 albumų, surengė 60 TV pasirodymų ir 1100 koncertų bei daugiau nei 200 kartų pasirodė radijuje.
1926 metais, pasklidus gandams, kad Judy tėvas turi homoseksualių polinkių, šeima iš Minestotos persikėlė gyventi į Kaliforniją, Lankasterį, kad išvengtų skandalo. Čia jos tėvas nusipirko ir valdė kitą teatrą.
Tiesa, tikrasis Judy vardas ir pavardė buvo Frances Ethel Gumm, tačiau 1934 metais, kartu su seserimis Mary ir Dorothy, dar žinomomis kaip „Gumm/Garland seserys“ (kadangi kartu jos nemažai pasirodydavo), pasikeitė savo pavardę į Garland, po to kai vienas iš komikų pasakė, kad taip skambėtų kaip labiau tinkamesnis teatrui. Netrukus Frances pasikeitė ir vardą į Judy pagal Hoagy Carmichael dainą.
1935 metais Judy Garland pasirašė sutartį su JAV Metro-Goldwyn-Mayer (MGM), gerai žinoma bendrove, kuri yra sukūrusi vienus iš garsiausių ir populiariausių kino filmų, ir suvaidino jai šlovę atnešusiame „Ozo šalies burtininkas“ filme. Už šį vaidmenį Judy yra gavusi net „Oskaro“ apdovanojimą už „geriausią nepilnametės pasirodymą filme“.
Vėliau MGM prodiuserio Arthuro Freedo tikėjimas aktorės Judy Garland talentu paskatino sukurti daugybę miuziklų, iš pradžių su Micku Rooney („Pupytės rankose“, „Pupytės Brodvėjuje“, „Išprotėjusi mergina“), o vėliau 1940 m. su Gene Kelly („Man ir mano merginai“, „Piratas“) ir Fredu Astairu („Velykų paradas“).
„Pasirodžiusi ekrane ji pakėlė muzikinių filmų meną iki iki šiol nematyto lygio“, – sako dainininkas ir amerikiečių populiariosios muzikos istorikas Michaelas Feinsteinas. „Judy Garland yra žmogus, bendraujantis visceraliniu lygmeniu. Publika pajuto šviesą ir tai privertė juos geriau jaustis savo kailyje bei labiau pamilti gyvenimą“.
Išėjus iš MGM ėjo jos pasirodymai kitose studijose ir filmuose tiek JAV, tiek Europoje. Filme „Gimė žvaigždė“ (ang. A Star Is Born“) Judy pelnė „Oskaro“ nominaciją kaip „geriausia aktorė“, ir nors šio apdovanojimo ji nelaimėjo, pasak daugelio žiūrovų ir gerbėjų, jis turėjo atitekti būtent jai.
1961 metais balandžio mėnesį jos koncertinis pasirodymas Carnegie arenoje atnešė jai net keturis „Grammy“ apdovanojimus, įskaitant ir apdovanojimą už „Metų albumą“.
Šitaip vis labiau populiarėjančios Judy Garland neaplenkė ir sveikatos bei finansinės problemos. Studijose, kuriose ji dirbdavo, gydytojai dažnai jai parūpindavo amfetaminų ir barbitūrų (psichiką veikiančių vaistų), kad pasirodymų metu ji būtų energinga. Dėl to beveik visą gyvenimą ji kovojo su priklausomybėmis.
Taip pat jos santuoka su trečiuoju vyru Marku Herron, kuris buvo priklausomas nuo azartinių žaidimų, ir jos nemokėjimas valdyti finansų ją dažnai priversdavo imtis vis naujo vaidmens ar koncerto, kad turėtų už ką pragyventi ir išlaikyti savo tris vaikus. Ji buvo skolinga tūkstančius dolerių mokesčių inspekcijoms, o jos namams Brentvude, Kalifornijoje, buvo uždėtas areštas. Taip išgarsėjusi, gyvenimo pabaigoje ji turėjo būti turtinga moteris, tačiau paskutines dienas leisdavo užsidirbdama po 100 JAV dolerių už naktį, dainuodama vietiniuose baruose.
1967 metais, likus 2 metams iki jos mirties, ji atvirai prisipažino: „Ar žinote, kaip sunku būti Judy Garland? Kaip sunku man gyventi su savimi? Tačiau gyventi turėjau, o nemalonesnio gyvenimo negu mano turbūt negalėtumėte įsivaizduoti.“
Judy Garland palūžo ir kentėjo nuo daugybės ligų. Jos nekrologe dienraštyje „LA Times“ buvo išvardintos jos ligas: „hepatitas, išsekimas, inkstų negalavimai, nervų sutrikimai, antsvoris, griuvimo patirtos traumos, beveik mirtinos reakcijos į vaistus“.
1969 metais, birželio 22 dieną, būdama 47 metų, Judy Garland mirė savo namuose perdozavusi psichiką veikiančių vaistų. Mirties liudijime buvo įrašyta, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.
