Prieš daugiau nei dvejus metus Stokholme prie parlamento pastato sėdėjo jauna mergina, norėdama streikuoti dėl klimato – Greta Thunberg. Šis vardas greitai apkeliavo ne tik Europą, bet ir kitų žemynų valstybes bei pradėjo protesto judėjimą, prie kurio prisijungė jaunimas visame pasaulyje.
Prieš dvejus metus, vasaros pabaigoje prasidėjo kažkas, kas turėtų pakeisti pasaulį iki šios dienos. Tuo metu Švedijoje mergaitė pirmą dieną po atostogų nėjo į mokyklą, o sėdėjo priešais Riksdagą Stokholme ir pradėjo protestą dėl klimato kaitos problemų.
Greta Tunberg tampa aplinkosaugos aktyviste: vienas žodis pakeitė jos gyvenimą
Būdama aštuonerių, Greta mokykloje pirmą kartą išgirdo apie klimato atšilimą. Tuo metu ji nelabai galėjo įsivaizduoti terminą „klimato kaita“. „Jei tai tikrai įvyko, tada mes nekalbėtume apie nieką kitą, tai turėtų būti svarbiausias prioritetas! Bet apie tai niekas nekalbėjo“, – interviu „Süddeutsche Zeitung“ aiškino jaunoji klimato apsaugos aktyvistė. Tačiau vaiko smalsumas sužadinamas, todėl ji pradėjo daugiau domėtis šia tema; ji tyrinėjo mokyklines knygas, skaitė laikraščių straipsnius, žiūrėjo filmus ir klausinėjo tėvų bei mokytojų, kol suprato, kas iš tikrųjų yra klimato kaita.
View this post on Instagram
Žinios apie globalinio atšilimo pasekmes jai kelė nerimą. Vien informacijos nepakako, ji norėjo kažką pakeisti savo gyvenime – ir pradėjo išjunginėti šviesas visuose namuose. Tai buvo pirmasis žingsnis kelyje, kuris Gretą Thunberg pavertė aplinkosaugos aktyviste.
Kuo daugiau ji skaitė, tuo daugiau sužinojo apie klimato pokyčius. Greta suprato, kad neužtenka išjungti šviesą – „perskaičiau, koks didelis CO₂ kiekis išmetamas iš lėktuvų vieno skrydžio metu ir nusprendžiau daugiau niekada to nedaryti“, – paaiškina ji. Nuo 2016 m. mergaitė pasirinko veganišką gyvenimo būdą. Šiandien Greta Turnberg stengiasi maksimaliai saugoti gamtą, gyvūnus bei aktyviai skatina ir kitus tai daryti.
View this post on Instagram
„Penktadieniai ateičiai“ gimimas
Tris savaites, iki rugsėjo mėnesį vyksiančių Švedijos parlamento rinkimų, Greta nustojo lankyti mokyklą, protestuodama už klimato kaitą. Po to ji streikavo tik kartą per savaitę, nors jos tėvai visiškai nebuvo entuziastingi dėl šios idėjos. „Iš pradžių niekas nenorėjo dalyvauti, o aš turėjau eiti viena“, – sakė Greta. Tačiau per kelias ateinančias savaites vis daugiau žmonių jungėsi prie Riksdago. „Twitter“ ji suteikė veiksmui pavadinimą: „Penktadieniai ateičiai“. Vis daugiau jaunimo pradėjo rodyti dėmesį šiam streikui, kuris plėtojosi ne tik visoje Švedijos Karalystėje, bet ir visame pasaulyje.
Aplinkosaugos aktyvistė Greta Tunberg turi pranešimą: „Noriu, kad panikuotum“
Tada viskas vyko labai greitai; pirmiausia Greta Thunberg sakė kalbą JT klimato konferencijoje Lenkijoje, tada keliavo į Pasaulio ekonomikos forumą Davose. Katovicuose (Lenkija) ji susitiko su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu ir aptarė su juo savo reikalavimus. Jos kalba svarbiausiems politikos ir verslo atstovams truko tik tris minutes, kurioje ji reikalavo: „Aš noriu, kad panikuotum“. Jaunoji aktyvistė Briuselyje taip pat jautriai kalbėjo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos Sąjungos aplinkos komitetui. Ji įnirtingai ragino politikus padaryti žymiai daugiau siekiant apsaugoti klimatą nei jie tai darė anksčiau. Greta Thunberg dvejus metus kovoja dėl klimato politikos permąstymo, „deja, mes vis dar esame pradžioje“, – padaro išvadą mergaitė.
View this post on Instagram
Filmas Gretą Thunberg vaizduoja iš arti
Greta Thunberg nebėra viena; jaunimas visame pasaulyje jau kartu kovoja už klimato apsaugą. Bet kas yra ši Greta Thunberg, kuriai šiandien yra 17 metų? Į šiuos klausimus bandoma atsakyti dokumentiniame filme „Aš esu Greta“.
View this post on Instagram
Atsakymus pateikia režisierius Natanas Grosmanas, kuris nuo pat pradžių su kamera lydėjo klimato aktyvistę. Jo dokumentinis filmas taip pat rodo Gretą asmeniniame gyvenime; jos šeimą, vaikystę.
„Aš esu Greta“ – tai priminimas apie globalaus judėjimo raidą. Tačiau didžiausias dėmesys skiriamas jaunajai švedei, kuri ir toliau yra svarbiausias protestų veidas. Filmas šiek tiek pasakoja apie Gretos asmenines problemas ir Aspergerio sindromą. (Taip pat labai įdomu stebėti studentę, kaip ji keliauja su tėvu, buriniu laivu per Atlantą ir ruošiasi kalbėti politinėse konferencijose.) Ji drąsiai ir be baimės susitinka su politikais ir teikia interviu. Taigi, kas prasidėjo nuo savaitinio mokyklos streiko, išaugo į tarptautinį judėjimą.
Europos kino teatruose dokumentinis filmas pasirodys spalio viduryje.
Taip pat skaitykite: TOP 10 pačių įspūdingiausių dokumentinių filmų
