pixabay.com archyvo nuotr.

Vokietijos sostinėje Berlyne valdžia, reaguodama į dėl karantino kilusią situaciją paslaugų sektoriuje, per keletą dienų sukūrė sistemą, padėsiančią laisvai samdomiems darbuotojams, menininkams ir smulkiesiems verslininkams išgyventi šį sunkų laikotarpį. Tiesa, šioje sistemoje pasitaikė ir šiokių tokių spragų, tačiau kilusios techninės kliūtys nesutrukdė įgyvendinti planų.

Prašymuose nurodę tik savo adresus, veiklos rūšį, sąskaitos numerį ir įmonės pavadinimą, Berlyno smulkieji verslininkai ir freelanceriai vos po keturių dienų savo sąskaitose rado pervestus 5000 eurų. Šį sprendimą valdžia priėmė su siekiu apsaugoti smulkųjį verslą nuo staiga atsivėrusios prarajos. Susitarta su vietiniu Berlyno „Investitionsbank“ banku (IBB). Taip pasiekta galimybė individualiems darbuotojams gauti 5000, o smulkiesiems verslininkams – iki 15000 eurų. Miestui užsidarius, apmirė kone visas paslaugų sektorius, žmonės priversti laikytis karantino namie, o paslaugų teikėjai, drastiškai sumažėjus paklausai ir klientų kiekiui, liko be darbo. Jau buvo užpildyti per 50000 prašymų, ir jiems patenkinti išleista stulbinanti pusę milijardo eurų siekianti suma.

Nors iš pradžių į šią sistemą ir siūlomą paramą daugelis žiūrėjo skeptiškai, daugybė Berlyno menininkų praneša vos per dieną ar dvi nuo prašymo pateikimo jau radę savo sąskaitose žadėtus 5000€‎. Socialiniai tinklai mirgėte mirgėjo nuo džiaugsmo neslepiančiųjų pranešimų. Jie teigia nesitikėję, kad sulauks paramos, o ką jau kalbėti apie žaibiškus tempus. Berlyno vizualinio meno kūrėjų asociacija atliko apklausą, kuri atskleidė, kad daugiau nei pusė miesto kūrėjų teigia praradę bent 75 proc. savo mėnesinių pajamų, ir beveik visi jie išreiškė baimę dėl savo finansinės situacijos artimiausiu metu – daugelis jų abejojo, ar užteks pinigų būtiniausioms išlaidoms, maistui ir nuomai.

pixabay.com archyvo nuotr.

IBB praneša, kad pirmąją dieną, kai buvo paleista sistema, susidurta su techninėmis kliūtimis – pirmosiomis valandomis programa tiesiog nepakėlė per didelio vartotojų srauto ir nustojo veikusi. 60000 prašymų pateikta per pirmą parą, kai tuo tarpu per metus sistema aptarnaudavo nuo 20000 iki 100000 vartotojų per metus. Kilo nemenka panika, paramos tikėjęsi gyventojai baiminosi, kad pinigų jiems visiems tiesiog neužteks, todėl kone varžėsi vieni su kitais dėl to, kurie bus pirmesni pildant prašymus. Tiesa, toks kilęs sąmyšis yra suprantamas – teigiama, kad socialinės apsaugos sistema Vokietijoje yra pernelyg biurokratiška, todėl žmonės dažnai susiduria su šaltu valdžios požiūriu į jų problemas, tad ir šis valdžios mestas gelbėjimosi ratas daugeliui jų atrodė it iliuzija. Taip pat pasitaikė atvejų, kuomet aplikantų duomenys pateko į visiškai svetimų žmonių rankas, tačiau nepaisant šių nesusipratimų ir kilusių šiokių tokių nesklandumų, berlyniečiai supranta esantys velniškai sėkmingi, gavę tokią svarią paramą.

Tačiau tai – ne vienintelė jų laukianti parama. Vokietijos valdžia taip pat skuba užtikrinti, kad šalies ekonomika patirtų kiek galima mažesnius nuostolius, todėl paskelbė, kad skirs net 50 milijardų eurų šalies gyventojams, kurie verčiasi smulkiuoju verslu arba individualia veikla, įskaitant ir menininkus. Ši programa parodo, jog valdžia puikiai supranta, kokią svarbą ekonomikai turi kūrybinių industrijų sektorius. Siekiant apsaugoti smulkiuosius verslininkus, menininkus ir freelancerius nuo bankroto, stengiamasi maksimaliai sumažinti visuotinio karantino ir epidemijos padarytą žalą paslaugų sektoriaus atstovams.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Taip pat skaitykite: