© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Siūlymas sugriežtinti šaunamųjų ginklų prekybą ir jų laikymą ne kariniais tikslais Europos Parlamente (EP) sulaukė prieštaringų nuomonių. Antradienio popietę Briuselyje šia tema surengtas viešasis svarstymas.

EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkė Vicky Ford (Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė) direktyvos projekte pasigedo poveikio vertinimo ir nuogąstavo dėl galimų nenumatytų jos padarinių.

Būtinybė stiprinti atsekamumą

„Išpuoliai Paryžiuje atskleidė esamus trūkumus“, – pažymėjo Ginklų komiteto atstovas iš Prancūzijos Philippe Nobles. Jo teigimu, šiandien tarpvalstybinių ginklų sandėrių atvejais valstybės negauna visos informacijos apie ginklų gamintojus, modelius bei kalibrus, be to, jos nesidalina šia informacija tarpusavyje, todėl lengva nuslėpti sandėrius. Pasak Ph. Nobles, itin svarbu sustiprinti ginklų atsekamumą ir sujungti ES šalyse registruotų ginklų duomenų bazes. Kalbėtojas taip pat pažymėjo, jog dabar galiojantis 20 metų terminas saugoti ginklų įrašus yra per trumpas, nes nemažai veikiančių ginklų išlikę dar nuo Antrojo pasaulinio karo.

Ginklų gamintojų atstovas iš Italijos Mauro Silvis pabrėžė, kad civilinių ginklų reglamentavimas ES jau dabar yra bene geriausias pasaulyje. ES kasmet pagaminama apie 2 mln. civilinių ginklų, joje veikia apie 1800 gamintojų. Kalbėtojas ragino standartizuoti pagrindinių ginklų komponentų žymėjimą visose ES šalyse, taip pat aiškiau reglamentuoti ginklų deaktyvavimą.

Esami ES teisės aktai nepakankamai aiškiai reglamentuoja deaktyvuotų ginklų prekybą bei transportavimą, o „tai pasitarnauja nelegaliai ginklų prekybai“, pažymėjo Ph. Nobles. Europolo ekspertas Robert Crepinko pridūrė, kad deaktyvuoti ginklai neretai vėl aktyvuojami ir panaudojami nusikaltėlių. „Jei ginklas gali būti vėl aktyvuotas – jis klasifikuotinas kaip aktyvus“ ir jam turi galioti tokie patys apribojimai, pažymėjo EP komiteto pirmininkė V. Ford.

Muziejiniai ir kolekciniai ginklai

Lydse (Jungtinė Karalystė) įsikūrusio Karališkojo ginklų muziejaus direktorius Edward Impey pažymėjo, kad muziejininkus ir kolekcininkus tenkina esami ES teisės aktai, o pagal siūlomą direktyvos projektą reikėtų deaktyvuoti muziejuose laikomus istorinius ginklus, taip pat sunaikinti privačias ginklų kolekcijas. Pasak kalbėtojo, „ginklas yra kultūros objektas“, o jo dalių išmontavimas „prilygtų variklio išmontavimui iš istorinio automobilio“, taip pat sunaikintų informaciją, kuri gali praversti kovojant su terorizmu. E. Impey teigimu, dėl griežtų saugos standartų „muziejinių ginklų keliama grėsmė viešajai tvarkai yra minimali“.

Anna Maria Corazza Bildt (Europos liaudies partija, Švedija) teigė, jog siūlomas muziejinių ginklų ribojimas „gerokai perdėtas“. Jussi Halla-aho (Europos konservatoriai ir reformistai, Suomija) pridūrė, kad deaktyvuoti ginklai praras vertę, o kolekcininkų ginklai nėra nusikaltimų šaltinis. Christofer Fjellner (Europos liaudies partija, Švedija) klausė, kokio dydžio kompensacija būtų išmokėta ginklų savininkams už prarastą turtą. Sergio Gaetan Cofferati (Socialistai ir demokratai, Italija) ragino suvienodinti ginklų kolekcijų reglamentavimą ES mastu – tik tuomet bus galima numatyti joms išimtis. „Muziejuose esantys ginklai neturi būti paliesti“, o kolekcijas pakanka reguliuoti šalių įstatymais, teigė Marlene Mizzi (Socialistai ir demokratai, Malta).

Savo ruožtu Biljana Borzan (Socialistai ir demokratai, Kroatija) teigė, jog muziejus reikėtų įtraukti į direktyvą. Jai pritarė ir Europos Komisijos atstovas, argumentavęs, jog kitaip būtų sunku valstybėms dalintis informacija.

Gynyba ir saugumas

„Suomijos gynybos koncepcija paremta dideliu rezervistų skaičiumi“, todėl pernelyg platus ginklų turėjimo draudimas gali sumažinti šalies saugumą ir apginamumą, pažymėjo Liisa Jaakonsaari (Socialistai ir demokratai, Suomija).

Stokholmo taikos tyrimų instituto atstovas Ian Anthony ragino nustatyti „ne mažesnius standartus ES nei atskirose valstybėse“. Jis taip pat paragino sumažinti ginklų konversijos galimybes, nes „kai kuriose šalyse pusė ginkluotų nusikaltimų įvykdomi konvertuotais ginklais“. Pascal Arimont (Europos liaudies partija, Belgija) apgailestavo, jog šiandien policijos galimybės kontroliuoti ginklų turėjimą atskirose ES šalyse gerokai skiriasi.

Medžiotojų ir sportininkų susirūpinimas

Pasak M. Silvis, medžioklė ir šaudymo sportas kasmet sukuria ekonominės veiklos už 14 mlrd. eurų ir išlaiko apie 580 tūkst. darbo vietų. ES medžiotojų organizacijų atstovas Filippo Segato nuogąstavo, jog siūlomas pusiau automatinių ginklų reguliavimas „neproporcingai“ atsilieps medžiotojams, sportininkams ir kitiems teisėtiems ginklų savininkams. Savo ruožtu jis pasiūlė numatyti ES ginklų konversijos standartus, kad nebūtų leidžiama pusiau automatinių ginklų paversti automatiniais.

L.. Jaakonsaari pažymėjo, jog medžioklė yra vienintelė daugelio Suomijos kaimo žmonių pramoga, todėl nereikėtų riboti jos galimybių, ypač jaunuoliams ir merginoms. Pasak J. Halla-aho, įstatymu apribojant vadinamąsias ginklų „karines savybes“ galima pakenkti sportininkams ir medžiotojams, nes jiems taiklumas ir ergonomika daug svarbesni negu nusikaltėliams.


Ginklų prekyba internetu

Taikos ir saugumo tyrimų ir informacijos grupės atstovas Cédric Poitevin pritarė siūlymui uždrausti ginklų prekybą internetu bei ragino ES mastu griežčiau kontroliuoti šią sritį, nes daugelis tokių pardavėjų veikia už Sąjungos ribų.

Jam oponavo A. M. Corazza Bild teigdama, jog internetinė ginklų prekyba neturi būti uždrausta, jei ir pirkėjas, ir pardavėjas turi atitinkamus leidimus. Savo ruožtu F. Segato nuogąstavo, jog per griežtas ginklų prekybos internetu ribojimas gali privesti prie to, kad net susirašinėjimas ar telefono pokalbiai šia tema „taps baudžiamuoju nusikaltimu“.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: