Rusijos lyderio Vladimiro Putino pareiškimas, kad Rusija nėra suinteresuota įsiveržti į NATO šalis, labai panašus į nuolat Kremliaus kartotus teiginius 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje, taip pat ir invazijos išvakarėse, kad Rusija neketina įsiveržti į Ukrainą, sakoma JAV Karo studijų instituto (ISW) pranešime.
ISW išanalizavo išsamų gruodžio 17 d. V. Putino interviu Rusijos televizijai, kai jis grasino Suomijai ir tvirtino, kad Rusija neturi jokių geopolitinių, ekonominių, karinių ar teritorinių priežasčių kariauti su NATO.
„V. Putino patikinimai dėl jo taikių ketinimų NATO atžvilgiu skamba kaip tušti pažadai jo ir Kremliaus ekspertų pastaruoju metu išsakomų grasinimų NATO valstybėms narėms kontekste“, – sakoma pranešime.
Gruodžio 17 d. interviu V. Putinas taip pat mėgino paneigti JAV prezidento Joe Bideno gruodžio 6 d. perspėjimą, kad jei Rusija laimės karą Ukrainoje, ji užpuls NATO šalį.
ISW analitikai mano, kad visi šie patikinimai niekuo nepagrįsti.
V. Putinas nori, kad NATO pripažintų Rusijos pretenzijas, reikalavimus ir jo suvokiamą įtakos sferą bei ne kartą kalbėjo apie Rusijos ketinimą nutraukti „JAV hegemoniją“. V. Putinas pasitelkė hibridinio karo priemones, kad susilpnintų Vakarus ir jų vietą pasaulio tvarkoje, prieš 2014 m. įsiverždamas į Ukrainą, teigia ISW analitikai.
Anksčiau V. Putinas pareiškė, kad „bus problemų“ su Suomija ir kad Suomijos įstojimas į NATO paskatino Rusijos pareigūnus pradėti formuoti Leningrado karinę apygardą ir telkti karinius dalinius šiaurės vakarų Rusijoje.
Viljama Sudikienė (UKRINFORM)
