Trečiadienį Lenkijos kariuomenė buvo paskelbusi aukščiausio lygio parengtį po mirtinos raketos smūgio į kaimą netoli sienos su karo nuniokota Ukraina.
Balyje, Indonezijoje Vakarų lyderiai G20 aukščiausiojo lygio susitikimo metu surengė „nepaprastąjį apskritojo stalo susitikimą“, kuriame paragino nedaryti skubotų išvadų dėl smūgio kilmės.
Derybos vyko po to, kai Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad nėra aiškių įrodymų, kas paleido raketą, per kurią žuvo du žmonės pietrytiniame Przewodovo kaime netoli sienos su Ukraina.
Jis taip pat sakė, kad raketa „greičiausiai buvo pagaminta Rusijoje“.
JAV prezidentas Joe Bidenas teigė, kad mažai tikėtina, jog raketa buvo paleista iš Rusijos, o Prancūzija paragino „labai atsargiai“ nustatyti, kas sukėlė sprogimą.
Maskvos ambasadorius buvo iškviestas pateikti „neatidėliotinus išsamius paaiškinimus“, o kariuomenei po skubaus nacionalinio saugumo tarybos posėdžio buvo paskelbta padidinta parengtis, pranešė Lenkijos valdžios institucijos.
„Priimtas sprendimas padidinti kai kurių kovinių dalinių ir kitų uniformuotų tarnybų parengtį“, – po posėdžio Varšuvoje žurnalistams sakė atstovas spaudai Piotras Mulleris ir pridūrė, kad „mūsų tarnybos šiuo metu vietoje aiškinasi, kas įvyko“.
J. Bidenas telefonu kalbėjosi su A. Duda ir pasiūlė „visokeriopą JAV paramą ir pagalbą Lenkijai atliekant tyrimą“, pranešė Baltieji rūmai.
Abu lyderiai susitarė „palaikyti glaudžius ryšius, kad būtų nustatyti atitinkami tolesni tyrimo veiksmai“.
NATO įsipareigojimai
Solidarumą su Lenkija išreiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rišis Sunakas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – visi NATO valstybių narių vadovai.
Lenkiją saugo NATO įsipareigojimas kolektyvinei gynybai, įtvirtintas NATO steigimo sutarties 5 straipsnyje, tačiau Aljanso atsakui didelę įtaką tikriausiai turės tai, ar incidentas buvo atsitiktinis, ar tyčinis.
J. Bidenas apie incidentą taip pat kalbėjosi su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, o trečiadienį Aljanso ambasadoriai turėjo surengti neeilinį susitikimą.
Europos Sąjungos vadovas Šarlis Mišelis sakė esąs „sukrėstas“, o JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas pažadėjo „artimiausiomis dienomis toliau glaudžiai koordinuoti savo veiksmus, kol vyks tyrimas ir mes nustatysime atitinkamus tolesnius žingsnius“.
„Reikšminga eskalacija“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad dvi Rusijos raketos pataikė į Lenkiją, o tai jis pavadino „labai reikšminga eskalacija“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kaip „sąmokslo teoriją“ atmetė mintį, kad sprogimą Lenkijoje galėjo sukelti Kijevo pajėgų paleista raketa „žemė-oras“.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija atmetė pranešimus, kad ji yra kalta, kaip „provokaciją“, kuria siekiama didinti įtampą.
Sprogimas įvyko po to, kai antradienį Rusijos raketos pataikė į miestus visoje Ukrainoje, įskaitant Lvovą, esantį netoli sienos su Lenkija.
V. Zelenskis sakė, kad smūgiai nutraukė elektros energijos tiekimą maždaug 10 mln. žmonių, nors vėliau 8 mln. iš jų ji buvo atnaujinta, taip pat sukėlė automatinį dviejų atominių elektrinių išjungimą.
Jis sakė, kad Rusija paleido 85 raketas į energetikos objektus visoje šalyje, ir pasmerkė smūgius kaip „genocido aktą“ ir „cinišką spjūvį į veidą“ G20 šalims.
Moldova, kuri taip pat ribojasi su Ukraina, pranešė apie elektros energijos tiekimo sutrikimus dėl į kaimynę paleistų raketų ir paragino Maskvą “nedelsiant nutraukti naikinimą”.
„Dabar pats laikas“
Antradienį Balyje vykstančiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime V. Zelenskis pareiškė, kad „dabar atėjo laikas“ nutraukti karą.
Trečiadienį paskelbtame baigiamajame komunikate G20 nariai pareiškė sutinkantys, kad karas kenkia pasaulio ekonomikai, ir įspėjo, kad konflikte negalima grasinti branduoliniais ginklais ar juos panaudoti.
„Dauguma“ iš 20 didžiausių pasaulio ekonomikų taip pat pasmerkė karą Ukrainoje, teigė G20 šalys.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nusprendė praleisti aukščiausiojo lygio susitikimą, nes jis sprendžia problemas, susijusias su gėdingų pralaimėjimų mūšio lauke serija kare, kuris, kaip tikėjo jo šalininkai, baigsis po kelių dienų.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas pareiškė, kad Rusija vėl bando sunaikinti Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Nuo rugsėjo Ukrainos pajėgos veržiasi vis giliau į pietus. Praėjusią savaitę Rusija paskelbė visiškai pasitraukianti iš pietinės Chersono srities regioninės sostinės, leisdama Ukrainos pajėgoms vėl įžengti į miestą.
Antradienį raketų smūgiai buvo suduoti po to, kai Rusijos paskirti pareigūnai Naujojoje Kachovkoje pareiškė, kad palieka svarbų pietinį miestą, kaltindami Kijevo pajėgų artilerijos ugnį.
Jie taip pat teigė, kad „tūkstančiai gyventojų“ pakluso jų rekomendacijai išvykti, kad „išsigelbėtų“, sakydami, kad Kijevo pajėgos sieks „atkeršyti kolaborantams“.
