Dar prieš kelis mėnesius atrodė, kad Kanadą valdantys liberalai yra pasmerkti pralaimėti kitus rinkimus. Tačiau tada Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu tapo Donaldas Trumpas. Ir išgelbėjo ideologinių priešininkų Kanadoje reitingus.
Liberalų partija valdė Kanadą nuo 2015 metų. Dešimtmetį premjero pareigas ėjęs Justinas Trudeau savo pokyčių retorika ir progresyviomis pažiūromis priminė Baracką Obamą. Subalansavo savo vyriausybę pagal lytis. Kvietė pabėgėlius į Kanadą. Kovodamas su klimato kaita, įvedė anglies dioksido mokestį.
Bet reitinguose jis kuo toliau, tuo labiau priminė Gabrielių Landsbergį – gerai vertinamas tarptautinėje aplinkoje, bet nepopuliarus namuose. Populiarumą mažino skandalai, COVID-19 pandemijos valdymas ir po to sekusi infliacija.
Šių metų pradžioje už liberalus balsuoti norėjo apie 20 proc. kanadiečių. Pagrindiniai priešininkai konservatoriai džiaugėsi apie 44 proc. reitingu. Mažai ką pakeitė ir J. Trudeau pareiškimas apie atsistatydinimą.
Atrodė, kad kiti parlamento rinkimai – jau išspręstas reikalas.
Tačiau po D. Trumpo inauguracijos sausio 20 dieną liberalai išjudėjo iš mirties taško ir ėmė greitai vytis savo oponentus. Po mėnesio partijas skyrė 14 proc. punktų. Dar po mėnesio jos reitinguose jau susilygino.
Paskutinės apklausos rodo, kad už liberalus balsuotų apie 42,7 proc. Kanados gyventojų. Už konservatorius – apie 38,3 procentus.
Rinkimai vyks artimiausią pirmadienį, balandžio 28 d. Jeigu šios apklausos rodo teisingai, gerai pakritus kortoms, mažoritarinė rinkimų sistema gali liberalams dovanoti ir absoliučią daugumą parlamente.
Aišku, matant tik skaičių dinamiką, sunku įvertinti, kas turėjo daugiausiai įtakos. Tikėtina, kad padėjo J. Trudeau pakeitęs naujasis premjeras Markas Carneyʼis – anksčiau dviejų valstybių, Kanados ir Jungtinės Karalystės, centriniams bankams vadovavęs ekonomistas. Jo vyriausybė atšaukė anglies dioksido mokestį vartotojams.
Tai liudija, kad šiais laikais rinkimuose naujas lyderis gali reikšmingai keisti partijos įvaizdį. Bet Kanados politikos ekspertai teigia, kad esminis veiksnys visgi buvo kitas lyderis – ir ne Kanados. Liberalus išgelbėjo D. Trumpas.
Iš karto po inauguracijos D. Trumpas ėmėsi griežtos ir nepagarbios užsienio politikos Kanados atžvilgiu. Pradėjo grasinti dideliais muitais, nors kaimynė šiaurėje yra viena iš trijų didžiausių JAV prekybos partnerių. Mėtė dviprasmiškas užuominas apie suverenitetą, vadindamas Kanadą penkiasdešimt pirmąja valstija.
Ir tada Kanados vidaus politikos klausimai nuėjo į šoną.
Liberalai nenusilenkė D. Trumpui. Naujas premjeras M. Carneyʼis įsipareigojo laimėti prekybos karą. Žiniasklaida vyriausybę pastaraisiais mėnesiais nušvietė daugiausiai iš teigiamos pusės – kaip besipriešinančią JAV prezidentui.
Visuomenė reagavo taip, lyg valstybei būtų kilusi išorinė grėsmė ir susivienijo aplink Kanados vėliavą. Grėsmės periodu vyriausybių reitingas demokratijose dažnai išauga. O vyriausybei Kanadoje dabar vadovauja liberalai.
Akivaizdu, kad D. Trumpas šiuo metu diktuoja pasaulio darbotvarkę. Tačiau tiek jo populiarumo mažėjimas JAV viduje, tiek ir netikėtas poveikis Kanados liberalams rodo – tas diktavimas turi atsakomąjį efektą.
O ar mums Kanados rinkimai svarbūs?
Reikia prisiminti, kad Kanada yra NATO valstybė – ir kartu viena iš aštuonių Aljanso valstybių, kurios skiria mažiau nei 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto gynybai. Abu pagrindiniai varžovai rinkimuose – ir konservatoriai, ir liberalai – planuoja didinti gynybos išlaidas. Šiuo požiūriu skirtumų gal ir mažai.
Kita vertus, konservatoriai yra linkę pasekti JAV pavyzdžiu tarptautinėje paramoje – ir gerokai mažinti šią Kanados išlaidų eilutę. Tai teoriškai gali atsiliepti humanitarinei pagalbai Ukrainai. Kita vertus, konservatoriai teigia, kad jie silpnintų Vladimirą Putiną, didindami naftos ir dujų eksportą į Europos valstybes.
Žinoma, pirma reikėtų sulaukti balsų iš visų Kanados vienmandačių apygardų.
Mažvydas Jastramskis, VU TSPMI docentas, politika.lt
