Išgirdus žodį skeptikas greičiausiai į galvą ateina tokios asociacijos, kaip cinikas ar pesimistas, mokslo mėgėjas ar racionalistas, demaskuotojas ar linksmybių gadintojas, prieštarautojas ar tas, kuris viską žino. Tačiau tikras skepticizmas reiškia mąsliai kelti klausimus ir ieškoti įrodymų, o ne tiesiog negalvojant atmesti ar abejoti dalykais. Skeptikai yra asmenys, kurie informaciją, teiginius ir įsitikinimus vertina su kritiniu požiūriu. Tai nereiškia, kad jie yra neigiami; priešingai, tikri skeptikai siekia visapusiškai suprasti dalykus, tikrindami idėjas ir reikalaudami patikimų įrodymų.
Lietuva turi ir savus skeptikus, bei visą draugiją, kuri buria žmones, prisidedančius prie visuomenės atsparumo didinimo ugdant kritinį mąstymą, ginant vartotojų teises ir saugant pliuralistinės visuomenės modelį. Tiesa, ne vien kavą ten jie geria, tačiau ir atlieka visuomenei naudingus tyrimus, kaip klaidingų reklamų šalinimas, bei nebūtų dalykų aiškiniams. Skeptikai taip pat mini šventes, viena jų spalio 13-oji tartautinė skeptikų diena, kurios progai paminėti, sostinės viešbutyje “Šekspyras” surengta konferencija #Skeptikonas.
Jau antrus metus vykstančioje Konferencijoje išgirdome 5 pranešimus, kurie ne tik padeda susipažinti su skepticizmu, bet ir praplėsti savo žinias.
Renginys prasidėjo istorikės, muziejininkės ir turinio kūrėjos Kristinos Petrauskės pranešimu “Apie demokratiją, Skepticizmą ir Tironiją”. Ji atskleidžia, kad per didelis pasitikėjimas demokratija mus veda į tironiją. Todėl visada reikia skeptiškai vertinti mus supančius įvykius, o ne aklai jais pasitikėti. Istorija niekada nesikartoja, mes galime iš jos tik pasimokyti, tad kurkime istoriją, kuri bus teigiamas pavyzdys.
Apie prieš tai jau užsimintas reklamas ir šarlatanus pasakoja teisininkas Rytis Jokubauskas.
Kaip daugelis žinome Šarlatanas yra asmuo, kuris apsimeta turintis specialių žinių, įgūdžių ar gebėjimų tam tikroje srityje, tačiau iš tikrųjų jų neturi. Ypač šiandieninėje visuomenėje, kuomet reklama ir prieinamumas tampa ypač paprasti, o kas antras pilietis jau atradęs vaistus nuo vėžio, kurie be pasėkmių ir per kelis mėnesius išgydo ligą, ko padaryti nesugebėjo mokslininkai jau daugelį metų. Pranešimo metu Rytis Jokubauskas supažindina mus kaip kovoti su tokiais šarlatanais teisiškai ir kokios to pasėkmės mūsų gali laukti.
Skeptikone išgirstame ir su užsienio pranešėjų perspektyvą – vienas jų rašytojas, aktyvistas bei populiarios svetainės “The Thinking Atheist” įkūrėjas Seth Andrews.
Pranešime pristatomi faktai, kurie galbūt kaikuriems žmonėms visa gyvenimą atrodė tiesa, tačiau yra mitas. Pavyzdžiui, kad šuo iš tiesų mato spalvas, o ne tik juodai baltą ar baltai juodą vaizdą. Pasak pranešėjo, niekas nepadeda geriau atverti žmonėms akių, kaip tik faktai.
Sekančiame pranešime susipažįstame su Julita Slipkauskaite, filosofijos mokslų daktare, kuri specializuojasi Vėlyvųjų viduramžių gamtos filosofijoje.
Ji pasakoja, kad intuityvus – tiesioginis materialių objektų pažinimas – dažnai supriešinamas su moksliniu pažinimu. O vadovavimasis intuicija yra ribotas, asmeninis, neretai siejamas su kritinio mąstymo ar racionalumo stoka. Mokslinis pažinimas siejamas su tiesos siekiu, su universalių žinių apie pasaulį galinčia suteikti veikla, gebėjimu “peržengti” savo išankstinius įsitikinimus. Pagal šią dichotomiją atvejai, kai mokslo teikiamomis žiniomis nepasitikima, būna aiškinami ne mokslo epistemologijos, metodologijos ar praktikos problemomis, bet sąmokslo teorijomis.
Paskutini pranešėjas – Stuart Vyse, kuris turi psichologijos daktaro, anglų literatūros bakalauro bei magistro laipsnius.
Taip pat yra Psichologijos mokslo asociacijos (Association for Psychological Science) ir Skeptinio tyrimo komiteto (Committee for Skeptical Inquiry) narys. Stuartas teigia, kad mes mėgstame galvoti apie save kaip apie tiesos ieškotojus, tačiau yra akimirkų, kai renkamės nežinoti. Kodėl kartais nežinomybė atrodo saugesnė už žinojimą? Nuo religinių ir maginių mąstymo būdų, kurie šimtmečius teikė paguodą, iki racionalesnių metodų, tokių kaip duomenų analizė ir tikimybinis mąstymas jis nagrinėja kodėl, susidūrę su nežinomybe, mes laikomės tiek nelogiškų, tiek logiškų strategijų.
