Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjo ne vienas veidotyrininkas ir veidoskaitininkas. Veidotyros guru save laikantys asmenys sako galintys iš veido perskaityti asmens charakterio savybes ir mokamas paslaugas siūlo tiek privatiems asmenims, tiek darbdaviams – darbuotojus jie ragina rinktis pagal veido bruožus. Vis dėlto ekspertai skambina pavojaus varpais ir tikina, kad nieko nepagrįsti pseudomokslininkų teiginiai prisideda prie didesnės žmonių diskriminacijos ne tik darbovietėse, bet ir už jų ribų.
Naujausiame Lietuvos skeptikų draugijos tyrime „Veidoskaita ir veidotyra – nei skaito, nei tiria“ – platus žvilgsnis į Lietuvoje sparčiai plintantį fenomeną. Iš kur kyla šio pseudomokslo šaknys ir kokie šios srities šalininkų teiginiai specialistus verčia iš kojų, plačiau pasakoja tyrimo iniciatorius ir draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys bei savo sričių specialistai.
Veidotyros ištakos ir kritika
Fizionomija, veidotyra, veidoskaita – psichologinių savybių atitikmens veido bruožams ar kūno struktūrai aiškinimas, kuris dėl empirinių įrodymų stokos teiginiams pagrįsti mokslininkų yra laikomas pseudomokslu, o tai, kaip fizionomijos idėjos taikomos Lietuvoje, būtų galima vadinti grynu šarlatanizmu, aiškina A. Kvecys.
„Savo teorijas dėstydami veidoskaitininkai gręžiasi į filosofus, senovės civilizacijas, tradicinę kinų mediciną, tačiau veidotyros teorija dėl pernelyg supaprastinto žvilgsnio į žmogų buvo kritikuojama ir III a. pr. Kr., ir viduramžiais, ir šiais laikais – ją dekonstravo filosofai Xunzi, Kantas, Hegelis. Net ir šiuolaikiniai duomenų mokslų pagrįsti itin objektyvūs tyrimai nerodo patikimo ryšio tarp žmogaus fizionomijos ir asmenybės bruožų. Aiškindami veidotyrą šios srities specialistai dažniausiai daro daugybę loginių klaidų, apeliuoja į jausmus, tradiciją, autoritetą, daro skubotas išvadas, koreliacijas maišo su priežastingumu.
Nors veidoskaita šiandien yra pripažinta pseudomokslu, jos specialistai tai drąsiai vadina mokslu, bandydami sukurti netikrą legitimumą savo idėjoms. Jeigu tai yra pateikiama kaip mokslas, o ne pramoga, veidotyrininkai turi būti pasiruošę ir atitinkamam jų praktikų vertinimui“, – sako draugijos pirmininkas.
Anot A. Kvecio, šiandien Skeptikų draugijos dėmesys veidotyros klausimui atiteko ne veltui – veidoskaitos specialistai tapo dažnais žurnalistų, televizijos laidų pašnekovais, jie veda mokymus ne tik personalo specialistams, vadovams, bet ir kalba mokyklose.
„Ši tendencija neramina, nes iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodanti veidotyra turi daug etikos požiūriu problemiškų padarinių – ji stereotipizuoja žmones, čia galima rasti seksistinių, rasistinių elementų. Žmonės vadovaudamiesi veidoskaitos idėjomis ir praktikomis patys to nesuprasdami stiprina stereotipizavimo spaudimą, kuris gali paveikti žmogaus elgesį, bet tai nėra susiję su tuo, koks žmogus yra iš tikrųjų“, – pasakoja A. Kvecys.
„Nekokybiškos ausys – deformuota psichika“
Vykdydama tyrimą draugija peržvelgė daugiausia dėmesio Lietuvoje sulaukiančių veidotyrininkų soc. medijų puslapius ir jų siūlomas paslaugas. Kai kurie teiginiai, anot draugijos pirmininko, gali nustebinti net ir visko mačiusius.
„Pavyzdžiui, vienas veidotyrininkas savo puslapyje rašo, kad nekokybiškos, deformuotos ausys žymi ir deformuotą asmens psichiką, prastą auklėjimą. Tokį žmogų jis pavadina „sujauktu“. Kitame įraše jis tikina, kad kreivas veidas yra tolygus kreivai psichikai, nekokybiškas tarpuakis – nekokybiškoms mintims, ir t.t.
Kitas veidoskaitos specialistas gali pasakyti, kada mirsite ir kas jums tinka į porą. O štai dar viena veidoskaitininkė atvirai nebijo daryti išvadų apie žmogaus sveikatą, sekdama apgamus – anot jos, apgamai paakiuose – įgimta patologija inkstuose. Jokių ryšių tarp apgamų vietos ir inkstų disfunkcijos moksle nėra nustatyta. Taigi, išeina, kad besikreipdami į tokius praktikus susimokate, o atgal gaunate iš piršto laužtą informaciją“, – sako draugijos pirmininkas.
Apie nepagrįstas veidotyros sąsajas su medicinos mokslu užsimena ir gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė:
„Nėra jokių patikimų klinikinių tyrimų, rodančių, kad vien iš veido bruožų galima diagnozuoti ligas ar nustatyti žmogaus sveikatos būklę. Tokie metodai ne tik klaidina, bet ir gali tiesiogiai pakenkti pacientų sveikatai – žmonės gali būti neteisingai „diagnozuoti“, atitolinti nuo realių medicininių tyrimų ar netgi būti išgąsdinti dėl nebūtų problemų.
Pavyzdžiui, vienos veidotyros specialistės teiginys: „Jeigu linijos akių lygyje yra dvi – tai gali rodyti cukrinį diabetą.“ yra visiškai nepagrįstas ir klaidinantis. Tai labai žalinga informacija, nes žmogus, matydamas tokias linijas, gali išsigąsti ir imtis neapgalvotų veiksmų, vietoje to, kad kreiptųsi į gydytoją ir atliktų reikalingus tyrimus.“
Darbuotoją atrenka ir iš delno, ir iš veido
Nerimą specialistams kelia ir tie veidotyros specialistai, kurie siūlo pagalbą darbdaviams atsirenkant darbuotojus. Skaitymas iš rankos, veido, kandidato gimimo datos analizė – vienos veidoskaitininkės siūlomas paslaugų komplektas darbdaviui vos už 80 eur.
Personalo paieškos ir atrankos agentūros „Alliance for Recruitment“ vykdantysis direktorius Arturas Navickas teigia, kad tokia praktika yra nesuderinama su šiuolaikiniu požiūriu į įtraukimą, įvairovę ir nediskriminavimą: „Šiuo metodu besivadovaujantys darbdaviai stipriai rizikuoja patekti į kandidatų, kaip bendruomenės, juoduosius sąrašus ar net susilaukti teisminių skundų, kurių nagrinėjimas tikrai nepadės darbdavio įvaizdžiui.“
„Bet kokie veidotyros ir panašių niekuo negrindžiamų įsivaizdavimų pagrindu priimti sprendimai gali būti ginčijami teisme“, – antrina VU Kriminologijos katedros vedėjas Algimantas Čepas.
Anot nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovės, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertės Karilės Levickaitės, veidotyra daro žalą ir visuomenės psichikos sveikatai.
„Tokios idėjos menkina ir patologizuoja žmones, kurių veidas neatitinka tariamų „standartų“. Manipuliuojant nepagrįstais teiginiais, veidotyra nukreipia dėmesį nuo realių visuomenės ir asmeninių psichikos sveikatos poreikių. Žmonės naudojasi šiomis praktikomis vedini noro greitai suprasti save ar kitus. Tačiau paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus nėra. O tokia veikla skatina stereotipų internalizavimą ir stiprina diskriminuojančias nuostatas visuomenėje“, – sako ji.
Nesieti veidotyros su mokslu ragina gydytoja psichiatrė Greta Murauskienė. Specialistė pabrėžia – veidotyra niekaip nėra susijusi su įrodymais pagrįsta psichiatrija:
„Kiekvienas žmogus į psichiatro kabinetą atsineša savo istoriją, kurią mums papasakoja žodžiais. Psichopatologija yra kompleksinis reiškinys, neįmanoma pasakyti, nuo kokių psichikos sutrikimo simptomų kenčia žmogus, tiesiog įvertinus jo veido bruožus, jie su psichikos ypatumais nėra susiję priežastiniu ryšiu.“
Neapibrėžtumo laikas skatina gręžtis į šarlatanus
A.Kvecys atkreipia dėmesį, kad veidotyra tėra tik viena iš pastaruoju metu išpopuliarėjusių pseudomokslo krypčių. Politiniai neramumai, ekonominis neapibrėžtumas, informacijos gausa, asmeninių santykių problemos ir įtampos žmones skatina ieškoti paprastų atsakymų, o tuo naudojasi pasipelnyti norintys šarlatanai.
„Norėtųsi paskatinti visuomenę mąstyti kritiškai – nors tam tikrų praktikų atsakymai gali atrodyti įdomūs, mistiški, paprastai suprantami, jiems dažnai trūksta ryšio su realiu pasauliu – tai fikcija žmonėms. Dažnu atveju niekuo nepagrįstos praktikos ne tik klaidina, dezorientuoja, bet ir gali būti pavojingos, ypač jeigu klausimai yra susiję su sveikata ar pasaulio vaizdinio konstravimu. Raginu kliautis ekspertų, mokslininkų žiniomis ir išlikti skeptiškiems.“
