Ar esate kada girdėję apie Tenerės medį? Šis gamtos stebuklas pagarsėjo tuo, kad augo vidury Sacharos dykumos. Tačiau turiu nuvilti, nes to pamatyti nebegalima, nes 1973m. vienas girtas vairuotojas sunkvežimiu įvažiavo į medį. Ironiška tai, jog tai buvo vienintelis medis 250 mylių spinduliu.

Tomo Phillipso knyga „Žmonės: kaip mes viską su*ikom. Glausta mūsų nesėkmių istorija“ užpildyta pavyzdžiais apie tai, kaip žmonės padarė daug klaidų, kurios turėjo ilgalaikį poveikį visam pasauliui. Nuotaikingai parašyta knyga siūlo įdomų požiūrį į istoriją. Pavyzdžiui, nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio Afrikos mokyklose kildavo nevaldomos juoko epidemijos, o 1962-aisiais Tanzanijoje ši epidemija trūko pusantrų metų. Dėl to teko uždaryti laikinai mokyklą.

Tomas Phillipsas yra žurnalistas ir rašytojas humoristas, o jo tyrinėjimo įgūdžiai ir protas šioje knygoje yra akivaizdūs. Taip pat „Full Fact“, pirmaujančios nepriklausomos Britanijos faktų tikrinimo organizacijos, redaktorius. Anksčiau jis buvo „BuzzFeed UK“ redakcijos direktorius. „Žmonės“ yra pirmoji Tomo Phillipso knyga.

Knyga pradedama nuo suakmenėjusios Lucy liekanų, kuri, mokslininkų manymu, yra trūkstama grandis tarp žmonių ir beždžionių. Phillipsas naudoja sarkastišką protą, kad jo istorijos tekstas taptų gyvas, informatyvus ir nepaprastai linksmas. Jis nubraukia šlovintas istorijas, dažnai naudojamas sumenkinti ar racionalizuoti monumentalias kliūtis, ir pasakoja istoriją, kokia ji yra, per visą sujauktą šlovę, pavyzdžiui, įsitikinimą, kad daugelis žmonių manė, kad pasaulis yra plokščias. Taip aiškindamas, kad žmogaus smegenys yra ydingos evoliucijos padarinys, o tai šiek tiek pateisina mūsų sprendimų priėmimo procesą. Kiekviename knygos skyriuje nagrinėjama tema, pvz., žala aplinkai ar kolonializmas, ir pateikiama keletas pavyzdžių, kaip žmogus priėmė baisius sprendimus per visą savo egzistavimą planetoje. Skyriai yra užpildyti įdomiais faktais ir istorijos pamokomis. Žvelgiant į šiuolaikinį pasaulį kaip į ankstesnių žmonijos klaidų padarinį, o ne į ryžtingą stiprių žmonių nuopelną. Taip yra pateikiamas realistiškesnis mūsų praeities vaizdas.

Knyga yra parašyta šnekamąja kalba, o šis neoficialus stilius gali ne visiems patikti, ypač todėl, nes autorius kalba gana sunkiomis temomis. Ir tai gali pasirodyti labai paviršutiniška. Tačiau dėl Phillipso linksmo stiliaus knyga tampa maloni ir įsimintina. Kiekvienas skyrius yra užbaigiamas nuotaikingu klaidų sąrašu. Kiekvieną kartą yra sudarytas vis kitas. Skyriaus „Sumauta technologijų karštinė“ galima rasti pateiktus šešis mokslininkus, kurie mirė dėl savo mokslinės veiklos.Viena tokių ironiško gyvenimo posūkių auka Edwin‘as Katskee‘is. 1936 metais norėjo sužinoti, kodėl kokainas turi neigiamą šalutinį poveikį. Naktį praleido rašydamas pastabas ant savo kabineto sienų, tačiau tai darė suvartojęs didžiulį kiekį kokaino. Žinoma, jis numiršta nuo perdozavimo.

Nors temos apie karus neretai atveria nesugijusias žaizdas, tačiau Phillipsas sugeba atrasti ne tik liūdesį keliančius įvykius. Istorikai bando išsiaiškinti dėl ko kilo vieni ar kiti karai. Kas sąlygojo jų eigą, bet ar žinojote, kad 1325 metais kilo karas tarp Italijos miestų-valstybių Modenos ir Bolonijos, nes Modenos kareiviai pavogė Bolonijos šulinyje esantį kibirą. Žuvo du tūkstančiai žmonių. Atrodo negali ši situacija būti dar absurdiškesnė, tačiau Modena laimėjo ir netrukus pavogė dar vieną kibirą. Arba 1917 metais Vokietija atsiuntė slaptą telegramą Meksikai ir joje buvo pasiūlymas sudaryti karinę sąjungą, jeigu JAV įsitrauks į Pirmąjį pasaulinį karą. Meksikai pažadėjo atiduoti Teksasą, Naująją Meksiką ir Arizoną. Tačiau Meksikos nesudomino šis pasiūlymas ir Britanija žinutę perėmė. Ši telegrama paskatino JAV stoti į karą.

Autorius nebijo pasijuokti iš kitų šalių kvailų sprendimų, pavyzdžiui, kai Kinija nusprendė atsikratyti žvirblių dėl to, kad jie lesa grūdus. Tačiau išnaikinus žvirblius kyla labai didelė problema: jeigu nebebus žvirblių, nebus kam susidoroti su skėriais. Kaip pasakoja Phillipsas, kad palyginti su skėriais, žvirbliai sulesė tik mažą dalį grūdų, skėriai išdraskė Kinijos pasėlius negrįžtamai. Todėl tai prisidėjo prie didžiojo bado, kuris naikino šalį. 1950-aisiais, žuvo daugiau nei 15 milijonų žmonių. Verta paminėti, kad šiuo atveju Mao (sugalvojo išnaikinti žvirblius) ketinimai bent iš dalies buvo geranoriški, tačiau jis toli gražu nebuvo šviesaus proto mokslininkas-biologas. Jis nesugalvojo apgalvoti apie visą situaciją keliais žingsniais į priekį. Dar viena komiškai skaudi nesėkmė susijusi su gyvūnais yra pavadinta „Kobros efektu“. Delije buvo problema su nevaldomu kobrų skaičiumi, todėl britų vyriausybė pasiūlė sumokėti už kiekvieną atneštą negyvą kobrą ir taip paskatinti šių gyvačių skaičiaus mažinimą. Tačiau Delio gyventojai buvo godūs ir ėmė veisti kobras. Britai atšaukė premijų dalinimą. To rezultatas – kobrų skaičius dar labiau išaugo nei buvo prieš tai.

Autoriaus tikslas yra skatinti mūsų mąstymą, ir ypač tada, kai esame visiškai tikri, kad esame teisūs. Šis įprotis yra visai nekenksmingas kasdienybėje. Tiesiog prieš nusprendžiant atlikti bet kokį sprendimą, reikia apgalvoti galimas pasekmes. Ką tai gali paveikti teigiamai ar neigiamai.

Daugiau įdomių faktų ir naujo požiūrio į seniai žinomus faktus galima rasti Tomo Phillipso knygoje „Žmonės“.

Taip pat skaitykite: KNYGOS IŠTRAUKA: Tom Phillips „Žmonės: kaip mes viską su*ikom. Glausta mūsų nesėkmių istorija“

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: