Jonah Hill – 38-erių aktorius, vaidinęs tokiuose filmuose, kaip „Volstryto vilkas“ ar „Nežiūrėk aukštyn“. Šis aktorius tapo režisieriumi, sukūrusiu itin jautrų ir nuoširdų atviro pokalbio dokumentinį filmą apie savo psichiatrą Phil Stutz, kuris ne tik pasidalina emocinės sveikatos gerinimo metodais ir patarimais, bet ir atsiveria apie iššūkius, su kuriais susiduria pats.
Phil Stutz – 73-ejų metų psichoterapeutas. Daktaras žinomas dėl kelių parašytų knygų ir yra padėjęs su psichologine sveikata daugeliui Holivudo žvaigždžių ir žinomų asmenybių, tarp jų ir Jonah Hill. Stutzas yra sukūręs daug naujų metodų, padedančių įveikti psichologines problemas – „šešėlį“, „perlų grandinę“, „dėkingumo srautą“ bei kitus, atskleidžiamus ir šiame filme. Jis taip pat turi unikalų būdą užmegzti ryšį su savo pacientais. Jis nėra tik stebėtojas, kuris išklauso ar skatina klientus išsipasakoti, bet kartu su humoru ir įvairiais veiksmingais įrankiais ir vizualizacijos pratimais, padeda įveikti sunkumus.
Aktorius Jonah Hill pas psichoterapeutą lankosi jau penkerius metus. Visgi, šiame „Netflix“ filme rolės apsikeičia vietomis – psichoterapeutas atvirai papasakoja apie savo traumas bei pasidalina metodais, kurie padeda ir jam. Aktorius teigia, kad daktaras jam per pastaruosius metus labai padėjo ir „pakeitė jo gyvenimą”, todėl norėjo pasidalinti daktaro patarimais ir su kitais.
Pokalbių metu Hill klausia savo psichoterapeuto apie jo gyvenimą. Psichoterapeuto vaikystė nebuvo lengva: Stutzas dar būdamas mažas neteko jaunesniojo trejų metų brolio. Jis užaugo su smurtaujančiu tėvu ir uždara mama. Stutzas pristatomas kaip žmogus, kuris atrodė, kad visada traukė žmones, norinčius papasakoti jam apie savo problemas. Dėl šeimą sukrėtusios brolio netekties, būdamas 10-ties metų išklausydavo savo tėvų ir artimųjų sunkumus, o tai ir įkvėpė jį tapti psichoterapeutu. Vėliau Stutzas buvo diagnozuota Parkinsono liga, tačiau tai jam netrukdo ir toliau atlikti savo darbo bei padėti žmonėms.
Filmas taip pat atskleidžia, kad daktarai, padedantys savo klientams, išgyvena tokias pačias problemas. Net ir Stutzas, kuris sukūrė daug įvairių su psichologiniais sunkumais padedančių metodų ir kasdien padeda kitiems su psichologine sveikata, pats vis dar susiduria su neigiamomis mintimis apie brolio mirtį, tėvų skyrybas ir Parkinsono ligą.
„Svarbu suprasti, kad žmonės, į kuriuos mes lygiuojamės, nėra apsaugoti nuo problemų, kurias išgyvename ir mes,“- apie filmo prasmę pasakojo režisierius.
Dokumentinis filmas turėjo atrodyti taip, lyg tai būtų vienas nenutrūkstantis pokalbis, viena nuosekli terapeuto sesija, vykstanti tipiniame psichologo kabinete. Tačiau Jonah Hill sugriauna šią dirbtinę iliuziją atskleisdamas, kad dokumentinis filmas yra filmuojamas dvejus metus, o aplinka – tai filmavimo studija su žaliu ekranu. Aktorius yra atviras su žiūrovais, šiuo atvirumo momentu atskleisdamas ir pagrindinę filmo mintį: neįmanoma įveikti psichologinių sunkumų nebūnant nuoširdžiam ir sąžiningam.
Nepaisant to, kad psichoterapeutas yra dėmesio centre, aktorius Jonah Hill taip pat atsiveria – jis pasakoja apie panikos atakas, kompleksus, nepasitikėjimą savimi dėl savo svorio. Jis pasakoja, kaip visą tai apsunkino ir jo vyresnio brolio, muzikos prodiuserio Džordano Feldsteino mirtis. Psichoterapeutas Stutzas padėdamas aktoriui įveikti šias problemas dalinasi savo patarimais, kurie naudingi visiems, ieškantiems atsakymų: ir aktoriui, ir filmą stebintiems žiūrovams. Vizualizacijos, kurias piešė pats psichoterapeutas, padeda dar geriau atkleisti šias idėjas.
Tiek Jonah Hill, tiek Phil Stutz yra labai atviri šiame dokumentiniame filme, kuriame aptariamos netekties, meilės, nepasitikėjimo savimi temos. Filmas atskleidžia psichoterapeuto ir kliento ryšį, kuris išauga į artimą draugystę, o šis filmas tik dar labiau juos suartina. Tai yra intymi ir nuoširdi psichologinės terapijos sesija, kuri bus naudinga kiekvienam.
