Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2010 m. – 139). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 metų.
2010 m. konkurencingumo tyrimo duomenimis, antrus metus lydere pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą (BKI) išliko Šveicarija, 2009 m. aplenkusi daug metų pirmavusią JAV, kuri 2010 m. nusileido į ketvirtą vietą. Lietuva pagal BKI pakilo iš 53 vietos į 47, Estija – iš 35 į 33, o Latvija per dvi vietas nusileido žemyn ir užėmė 70 vietą. Latvijos smukimas žemyn pagal BKI tęsiasi nuo 2006 m.
Bendrasis konkurencingumo indeksas sudaromas įvertinus tris subindeksus: pagrindinių reikalavimų, efektyvumą skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo sofistikacijos.
Pagal pagrindinių reikalavimų indeksą, apimantį šalies institucinės aplinkos, infrastruktūros, makroekonominės aplinkos, sveikatos ir pradinio išsilavinimo vertinimus, 2010 m. pirmasis buvo Honkongas, antroji – Šveicarija, trečiasis – Singapūras. Lietuva pagal šį indeksą smuktelėjo iš 47 vietos į 52. Latvija nusileido vienu laipteliu žemyn ir užėmė 61 vietą. Estija, kitaip nei Lietuva ir Latvija, pagal pagrindinių reikalavimų indeksą pakilo net 9 vietomis aukštyn ir užėmė 25 vietą.
Pagal našumą skatinančių veiksnių indeksą, apimantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkų našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmasis buvo Singapūras, antrasis – Honkongas, trečioji – JAV. Lietuva pagal šį indeksą nukrito iš 47 vietos į 49, Latvija – iš 51 į 63. Nors ir smuktelėjusi 7 vietomis, Estija iš trijų Baltijos šalių tebėra aukščiausiai – 34 vietoje. Geriausiai Lietuva vertinama aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo srityje (25 vieta 2010 m. ir 30 vieta 2009 m.). Prasčiausiai vertinama finansų rinkos plėtra (89 vieta 2010 m. ir 72 vieta 2009 m.) ir rinkos dydis (77 vieta 2010 m. ir 69 vieta 2009 m.).
Pagal inovacijų ir verslo sofistikacijos indeksą 2010 m. konkurencingiausia buvo Japonija, antroji – Šveicarija, trečioji – Singapūras. Daug metų pirmavusi JAV liko ketvirtoji. Lietuva valstybių reitinge pagal šį indeksą iš 53 vietos pakilo į 48 vietą. Ypač žymus Latvijos pokytis – pagal šį indeksą ji pakilo 9 pakopomis aukštyn į 77 vietą. Tačiau Estija, nors ir nusileidusi 3 vietomis žemyn, tebėra gerokai aukščiau – 45 vietoje.
2010-2011 m. valstybių konkurencingumo ataskaitoje Lietuva gerai vertinama pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (9 vieta), judriojo ryšio abonentų ir turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą skaičių (atitinkamai 10 ir 11 vietos), moterų užimtumą (14 vieta), interneto spartą (22 vieta), galimybę naudotis internetu mokyklose (27 vieta), geležinkelių infrastruktūros ir kelių kokybę (atitinkamai 28 ir 32 vietos).
Prastai Lietuva vertinama pagal apmokestinimo mastą ir poveikį (126 vieta), valstybės biudžeto subalansavimą (124 vieta), valdžios išlaidavimą (117 vieta), valdžios reguliavimo naštą (115 vieta), oro transporto infrastruktūros kokybę (114 vieta), paskolų prieinamumą (112 vieta), antimonopolinės politikos veiksmingumą (111 vieta), protų nutekėjimą (110 vieta), visuomenės pasitikėjimą politikais (108 vieta), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo praktiką (107 vieta), klasterių išvystymo lygį (105 vieta), oro linijų keleivių vietų, tenkančių vienam kilometrui, skaičių (105 vieta), valdžios apsirūpinimą pažangiomis technologijomis (104 vieta), rizikos kapitalo prieinamumą (103 vieta).
Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos pagal ekonominio išsivystymo etapus. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija su Estija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą (žinių) ekonomiką.
Šaltinis: Statistikos departamentas