Kauno rajono savivaldybės tarybos nario Č.Paulausko kvietimu į seminarą Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, Babtuose, skirtą Kauno rajono ūkininkams, atvyko Lietuvos žemės ūkio ministerijos viceministras E.Raugalas, Lietuvos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė J.Stakėnienė, Seimo narys J.Urbanavičius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja V.Daugalienė, Žemės ūkio rūmų direktorius R.Urbonas. Seminare taip pat dalyvavo Kauno rajono tarybos nariai G.Rutkauskas, I.Šmidtas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Č.Bobinas.
,,Kauno rajono apylinkės garsios žemdirbystės tradicijomis. Be įprastų užsiėmimų žemės ūkyje, kaimo žmogus bando atrasti įvairesnės veiklos, padedančios prisitaikyti prie laikmečio reikalavimų. Susivokti naujovių sraute, pasisemti idėjų – toks buvo seminaro tikslas”, – kalbėjo renginio organizatorius Č.Paulauskas.
Žemės ūkio ministerijos atstovai pateikė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos įgyvendinimo apžvalgą ir aktualijas. Seminaro dalyviams buvo kalbama, jog valstybės ilgalaikės raidos strategija numato, kad baigiant atkurti piliečių nuosavybės teise į žemę, mišką ir vandens telkinius, tolesnis žemės tvarkymas bus susijęs su žemės konsolidacija – žemės sklypų pertvarkymu, kai žemės savininkų pageidavimu keičiamos jų sklypų ribos ir vieta, siekiant suformuoti racionalią ūkių žemėnaudą, sukurti reikiamą infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros, aplinkos apsaugos politikos tikslus bei uždavinius. Žemės konsolidacijos proceso eigoje atsiranda galimybės naujoms darbo vietoms kurti, keliams tiesti, kraštovaizdžiui gerinti, poilsiavietėms įrengti. Tai pagerintų žmonių gyvenimo kokybę kaime ir darytų jį patrauklesnį. Žemės konsolidacijos projektų rengimo, įgyvendinimo išlaidoms numatoma skirti 55,8 mln. Lt paramos iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto. Seminare buvo aptartos paramos žemės konsolidacijai gavimo sąlygos.
Susidomėjimo sulaukė pranešimas apie paramą gyvenimo kokybės gerinimui ir kaimo ekonomikos įvairinimui. Žemės ūkio ministerija laikosi nuostatos, jog visos ūkininkavimo formos ir veiklos kaime yra sveikintinos. Svarbu, kad jos sugebėtų išsilaikyti rinkoje.
Žemės ūkio ministerijos atstovai pažymėjo, kad šios institucijos darbas yra gerai vertinamas Vyriausybėje. Ministras K.Starkevičius nuolat kartoja, kad net ir ekonominiu sunkmečiu būtina užtikrinti finansinę paramą ūkininkams. Gerų atsiliepimų apie ministerijos įgyvendinamą politiką negailėjo ir patys žemdirbiai, jau patyrę, kaip supaprastėjo paramos gavimo ir administravimo procedūros.
Parlamentaras J.Urbanavičius susirinkusiuosius supažindino su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kuriame jis dirba, veikla. Viešojoje erdvėje pasigirdus siūlymams privatizuoti valstybinius miškus, neseniai Seime buvo įregistruota rezoliucija dėl valstybinių miškų išsaugojimo. Joje siūloma nubrėžti kryptį, kuria būtų formuojama Lietuvos miškų ūkio darnaus vystymosi politika ir jos įgyvendinimo strategija. Taip pat kalbėjo apie svarstomas Medžioklės įstatymo pataisas, atsinaujinančių išteklių energetikos panaudojimo galimybes, aplinkosaugines problemas.
Žemės ūkio rūmų direktorius R.Urbonas savo pranešime akcentavo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą naudą šalies žemės ūkiui. Europos Sąjungos paramos lėšos ekonominiu sunkmečiu padeda kurti ar net išlaikyti verslą Lietuvos kaime. Žemės ūkio rūmai įgyvendina ir kuria projektus, kurių tikslas yra didinti žemės ūkio konkurencingumą, kelti žemdirbių profesinę kvalifikaciją. Bene įdomiausias iš jų – projektas ,,Ūkininkų turgeliai”, labai savalaikis, priartinęs vartotoją prie gamintojo ūkininko.
Renginio pabaigoje instituto direktorius Č.Bobinas seminaro dalyvius pakvietė į ekskursiją po įdomiausius šios mokslinės įstaigos padalinius: Biochemijos ir biotechnologijų laboratoriją ir Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyrių.
