Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ skaičiuoja, kad apie 40 proc. buitinių atliekų konteinerių talpos gyventojai užpildo šiukšlėmis, kurios turėtų būti metamos į spalvotuosius rūšiavimo konteinerius ar pristatytos į specialias atliekų surinkimo vietas. Bendrovės vertinimu, lietuviai nėra blogi rūšiuotojai – antrinių žaliavų konteineriai palaipsniui užpildomi vis gausiau ir kokybiškiau, tačiau gyventojams stinga ekonominio intereso rūšiuoti.
„Dažnai sakome, kad pagal atliekų rūšiavimą smarkiai atsiliekame nuo Vakarų Europos, kad tenykščiai gyventojai išrūšiuoja daugiau ir geriau. Mūsų vertinimu, lietuviai rūšiuoja pakankamai gerai, o atsakymo, kodėl Europoje išrūšiuojame bene mažiausią dalį atliekų, reikia ieškoti ne kaltinant gyventojus, bet pačioje atliekų tvarkymo sistemoje: užsienyje atliekų išmetimas į sąvartyną yra bent 5 kartus brangesnis, tad gyventojus rūšiuoti skatina ekonominis interesas – gerai rūšiuodami jie sutaupo pakankamai reikšmingą sumą pinigų“, – įsitikinęs „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.
Vakarų Europoje atliekų išmetimas į sąvartyną apmokestinamas nuo 100 eurų/toną (345 litai už toną) mokesčiu, o, pavyzdžiui, Vilniuje, jis tesiekia 69 Lt/toną. L. Kazlausku teigimu, nors gali susidaryti įspūdis, kad turėtume džiaugtis žymiai mažesniu mokesčiu, tačiau jis veikia neigiamai, nes nesukuria motyvo gyventojams atskirti perdirbamas atliekas.
„VSA Vilnius“ skaičiuoja, kad jeigu Lietuvos gyventojai kruopščiai rūšiuotų atliekas, jie galėtų sumažinti išlaidas už šiukšlių išvežimą reikšminga 25 procentinių punktų dalimi. Vis tik, kai išlaidos už šiukšlių išvežimą 100 kv. metrų butui tesiekia apie 20 litų per mėnesį, tai rūšiuojantis gyventojas sutaupytų apie 4 litus. Tai – pakankamai nereikšminga suma, todėl gyventojai nesibodėdami meta daugumą atliekų į buitinių atliekų konteinerį.
„Išmetimas į sąvartyną yra pats primityviausias šiukšlių šalinimo būdas, o užsienyje jis apmokestinamas brangiai būtent tam, kad skatintų gyventojus rūšiuoti, kad atsipirktų kitos atliekų tvarkymo technologijos – atliekų perdirbimas, deginimas, kompostavimas. Manau, tik laiko klausimas, kada tokiu pačiu keliu pasuks ir Lietuva, ir tą suprasdami gyventojai turėtų rūšiuoti, kad ateityje, pabrangus sąvartyno mokesčiui, pasiektų didesnių sutaupymų, – sakė L. Kazlauskas. –
Jeigu dabar dauguma gyventojų rūšiuoja rūpindamiesi aplinkosauga, būdami atsakingi ar dėl kitų priežasčių, tai ateityje brangstant sąvartyno mokesčiui, vis ryškesnis bus ir ekonominis interesas.“
Bendrovės atstovo nuomone, didžioji dalis Lietuvos gyventojų, ypač gyvenančių daugiabučiuose, jau turi pakankamai geras sąlygas rūšiuoti: 100-200 m atstumu nuo daugelio daugiabučių galima rasti po žalią, mėlyną ir geltoną rūšiavimo konteinerius, jie įrengti ne tik didmiesčiuose, bet ir daugybėje nedidelių miestelių. O jei rūšiavimo konteinerių nėra kieme – turint noro juos tikrai galima atrasti pakeliui į darbą ar vaikų darželį.
„Kad žmonės nėra motyvuoti rūšiuoti matome ir iš to, jog popieriaus, plastmasės, stiklo ir kitų rūšiuotinų atliekų pilna ir tuose buitinių atliekų konteineriuose, šalia kurių stovi ir antrinėms žaliavoms skirti konteineriai“, – sakė L. Kazlauskas.
Maždaug prieš dvejus metus rūšiuoti atliekas pradėjusi vilnietė Dalia pataria žmonėms tiesiog pabandyti pradėti rūšiuoti.
„Per keletą savaičių rūšiavimas mūsų šeimoje tapo natūraliu procesu. Pradėję atskirti popieriaus ir plastiko atliekas pastebėjome, kad buitinių atliekų šiukšliadėžė užsipildo žymiai lėčiau. Kadangi virtuvėje, kaip ir daugelio lietuvių namuose, nėra erdvės pastatyti tris šiukšliadėžes, popieriaus ir plastiko atliekas metame į maišus tamsiajame kambarėlyje.“
„VSA Vilnius“ primena, kad gyventojai, jaučiantys poreikį, kad arčiau jų namo būtų įrengti konteineriai, visuomet gali kreiptis į savo miesto ar rajono savivaldybę.
