Barokinė „mafija“ Lietuvos dvaruose

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2019-09-05 05:17

Spausdinti | Komentarai

Organizatorių archyvo nuotr.

Rugsėjo 10 d. Raudondvario pilyje ir 12 d. Trakų Vokės dvaro sodyboje skambės barokinės muzikos spektaklis „Basso Ostinato“, kurį šmaikščioje mafijos stilistikoje pastatė garsus gatvės teatro režisierius, ispanas Adrianas Schvarzsteinas. Į Lietuvą jis atvyksta po sėkmingos Pergolesi „Šarlatanas“ premjeros Utrechto senosios muzikos festivalyje.

Baroko muzika, autentiški instrumentai, tarptautinis profesionalių atlikėjų kolektyvas, šokis ir interaktyvus teatras, nukeliantis į italų mafijos šeimos namus – visa tai telpa spektaklyje „Basso Ostinato”. Paklaustas, kodėl senąją muziką interpretuoja mafijos stilistikoje, režisierius atsako, kad pirmiausia dėl atpažįstamumo: „Visi matė filmus, girdėjo terminus, kartoja citatas, o ginklai, pinigai, galia – atpažįstamos klišės. Kita vertus, pati senoji muzika, kaip klanas yra uždaras, išskirtinis, siekiantis kontrolės, stebintis kitus, kurie pasirodo senosios muzikos „mafijos“ akiratyje. Mes juokiamės patys iš savęs“.

Pastaraisiais metais savo spektaklius pristatęs pusšimtyje šalių nuo Čilės iki Ramiojo vandenyno salų, A. Schvarzstein‘as pabrėžia, kad jam svarbiausia darbo priemonė yra humoras ir kontaktas su žmonėmis.  „Mano darbų filosofija skatina provokuoti, drebinti, trikdyti, stumtelti į nepatogias situacijas tam, kad sukurtume tikras emocijas, kartais net suerzintume. Tačiau vienas iš būtinų mano spektaklio elementų – linksminti publiką.“, – sako A. Schvarzsteinas.

Viena spektaklio iniciatorių – šokėja Jūratė Širvytė – Rukštelė bendradarbiavimą su režisieriumi Adrianu Schvarzsteinu vadina lūžiu kūrybos kelyje, padėjusiu į baroko šokį žiūrėti moderniau ir padrąsino kurti taip, kaip jaučia.

11

Organizatorių archyvo nuotr.

Greta intriguojančio „Basso Ostinato“ siužeto, trykštančio itališku charakteriu, aistringa meile ir detektyvo elementais, žiūrovai turės galimybę išgirsti išskirtinių instrumentų, kuriais Lietuvoje grojama itin retai, skambesį. Violonė, išilginė fleita, gotikinė arfa, barokinis smuikas, liuto forte, ir klavesinas – jų galimybėmis meistriškai žongliruos rinktinis muzikantų desantas: Martin Daniel Zorzano iš Meksikos, Esteban Mazer iš Ispanijos, Agnese Kanina iš Latvijos, lietuviai Ieva Baublytė ir Saulius S. Lipčius. Spektaklyje skamba Claudio Monteverdi, Marco Uccellini, Biagio Marini, Stefano Landi ir kitų ankstyvojo italų baroko kompozitorių muzika.

13

Organizatorių archyvo nuotr.

Pagrindinius vaidmenis spektaklyje kuria solistai Rūta Vosyliūtė ir Nerijus Masevičius, be kurių sunkiai įsivaizduojama lietuviškoji senosios muzikos atlikimo scena. Baroko muzikos žinias po studijų LMTA Italijoje tobulinusios dainininkės, menų daktarės R.Vosyliūtės kraityje – pirmoji vieta konkurse „Fatima Terzo“ (2011), pasirodymai tarptautiniuose festivaliuose ir koncertuose su tokiomis baroko interpretacijos garsenybėmis, kaip Sigiswald Kuijken, Claudio Cavina, Paolo Faldi, Marco Mencoboni, Walter Testolin, Wolfgang Katschner.

14

Organizatorių archyvo nuotr.

Masevičiaus bosas šią vasarą sužavėjo Izraelio klausytojus – jo atliekama George Frideric Handel kūrinio „Estera“ interpretacija atidarė Jeruzalės baroko orkestro organizuojamą festivalį „Vokalinės fantazijos“. Koncertą iš Jeruzalės transliavo nacionalinis Izraelio radijas. Pasaulinė kūrinio premjera įvyko Rygoje, Latvijoje, bendradarbiaujant su Collegium Choro Musici choru ir solistais.

16

Organizatorių archyvo nuotr.

Pasak „Basso Ostinato“ kūrėjų, į mafijos užkulisius nukelianti spektaklio dramaturgija senajai muzikai suteikia šiuolaikinį prieskonį, o subtilus žiūrovų įtraukimas neleidžia nuobodžiauti. Spektaklis sukurtas barokinės chiaroscuro t.y. šviesos-tamsos kontrasto principu, kuomet supriešinamos emocijos, jausmai, rimti dalykai ir humoras. Atkuriama senoji muzika įgyja antrą kvėpavimą – jai suteikiama nauja šiuolaikinė tapatybė.

Bilietus platina TIKETA

Organizatorių informacija

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
traffix.lt