pexels.com nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad stojimą į studijas, kuriose rengiami valstybei reikalingi specialistai, tačiau vyrauja žemesni pažymiai, turėtų užtikrinti aktyvesnis profesinis orientavimas mokyklose.

Moksleivių sąmoningumu ministrė kliaujasi siūlydama, kad nemokamą studijų vietą išlaikytų turintys septynių balų vidurkį studentai.

Ministrė su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto parlamentarais yra pateikusi Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą, pagal kurį būtų nustatyta septynių balų riba kaip gerai besimokančiojo rodiklis. Pagal teikiamą siūlymą, valstybės finansuojamą vietą gavęs studentas ją išlaikytų, jeigu po nustatyto studijų laikotarpio jo rezultatų vidurkis būtų ne mažesnis kaip septyni ir jis neturėtų akademinių skolų.

“Griežtinamas stojimas, bet yra ir kita medalio pusė, yra ir rengimas karjerai bendrojo ugdymo mokyklose, vaiko rengimas karjerai, darbas su šeima – vaikas turi suvokti, kad svarbu ne įstoti ir tapti diplomuotu bedarbiu, svarbesni dalykai yra tai, kad stotum ten, ko valstybei reikia”, – interviu BNSsakė A.Pitrėnienė.

“Reikia visais lygmenimis dirbti, skleisti informaciją, kurios specialybės mūsų ūkiui nereikalingos, kur tikimybė didelė, jog baigęs universitetą neturėsi, kur dirbti, nes specialistų per daug yra”, – dėstė ji, paklausta, kaip bus užtikrintas studentų pritraukimas, pavyzdžiui, į inžinerines specialybes.

Paklausus, ar nustačius vienodą gerai besimokančio rodiklį visoms studijoms bus suvienodintos ir skirtingų studijų kainos, ministrė teigė, jog “šitose pataisose apie tai kalbama nėra”.

Pataisos parengtos siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kad dabartinė studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinį Teismą, su esamu reguliavimu sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio “geras” reikšmės.

Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis.

Pagal teikiamą siūlymą, atsilaisvinus nemokamai vietai, ją užimtų už studijas pats finansavęs geriausiai besimokantis studentas, jei jo vidurkis nebūtų žemiau septynių balų. Tuo atveju, jei atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nebūtų valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų, norint išlaikyti valstybės finansavimą pakaktų neturėti akademinių skolų.

Keli socialdemokratai savo ruožtu yra pasiūlę, kad studentams valstybė finansuotų dalį studijų kainos. Iš dalies valstybės finansuojami studentai mokėtų vienodo dydžio metinę studijų įmoką, nepriklausomai nuo studijų kainos. Metinės studijų įmokos dydį, neviršijantį 20 bazinių socialinių išmokų (760 eurų), nustatytų Vyriausybė, o kitą studijų kainos dalį finansuotų valstybė. Finansavimą – tiek pilną, tiek dalinį – studentas išlaikytų, jei po atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis būtų ne mažiau kaip septyni balai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto
tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: