Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį su akademinės bendruomenės, darbdavių ir studentų atstovais aptars, kaip didinti aukštojo mokslo kokybę.
Šalies vadovė teigia, kad kad Lietuvos konkurencingumą, augančią ekonomiką, inovacijų proveržį gali užtikrinti tik kokybiškas aukštasis mokslas.
“Todėl būtina imtis priemonių gerinant aukštojo mokslo kokybę, orientuoti studijas į darbo rinkos ir valstybės poreikius bei skatinti inovacijas”, – pranešime spaudai teigė D.Grybauskaitė.
Susitikime su prezidentė dalyvaus Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, biotechnologijų įmonės “Thermo Fisher Lietuva” direktorius Algimantas Markauskas.
Prezidentūroje taip pat lankysis Lietuvos rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkas Giedrius Viliūnas, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas, Vilniaus universiteto profesorius Eugenijus Butkus, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Prezidentūros duomenimis, nors abiturientų skaičius per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, aukštųjų mokyklų tinklas yra vienas tankiausių Europoje.
Šiuo metu Seime yra svarstomos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kuriomis, be kitų dalykų, siūloma valstybei su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašyti sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus.
2015 metais Švietimo ir mokslo ministerija paragino aukštąsias mokyklas nusistatyti minimalų konkursinį balą stojantiesiems. Tai padarė ne visi universitetai ir kolegijos, o dauguma jį įsivedusių nusistatė minimalų rekomenduotą slenkstį – 1 balą universitetuose ir 0,8 balo kolegijose.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras teigia, kad šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys parodė, kad tokia kartelė yra per žema ir studijų kokybės problemų nesprendžia. Anot centro, 1 balo ribos neperžengtų 2 proc. mokančių už mokslą studentų, o į valstybės finansuojamą vietą nebūtų priimti tik septyni (0,05 proc.) studentai.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje veikia 47aukštosios mokyklos.
