Protestuodami dėl švietimo nuostatų dalis lenkiškų mokyklų moksleivių trečiadienį neateis į mokyklas ir vietoje pamokų dalyvaus mišiose Aušros Vartų koplyčioje, pranešė organizatoriai.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija teigia, kad streiką skelbia “lenkų ir rusų mokinių tėvai”.
Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovė Danuta Narbut teigė, kad į pamokas trečiadienį ketina neiti Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų, Trakų rajono moksleiviai.
“Streikuos ne viena mokykla ir ne viena klasė. Kol kas streikas suplanuotas tik rytoj. Tikimės, kad tas streikas atvers kelią į tinkamą, tikslingą pokalbį su valdžios atstovais”, – antradienį žurnalistams sakė D.Narbut.
Streiko organizatoriai reikalauja panaikinti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą ir pusantro karto padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose, įvesti privalomą lenkų kalbos egzaminą mokyklose lenkų kalba.
Švietimo ir mokslo ministerija savo ruožtu paragino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovus ne politikuoti ir kviesti streikui, o verčiau skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius mokytis.
Ministerija pažymi, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientai gerai laiko prieš kelerius metus įvestą vieningą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, gauna šimtukų. Tautinių mažumų mokyklų mokiniams galioja palengvinimai, jiems leidžiama padaryti daugiau klaidų. Numatyta, kad šie palengvinimai galios iki 2019-2020 mokslo metų.
Anot ministerijos, mokyklos tautinių mažumų kalbomis gauna penktadaliu didesnį mokinio krepšelį.
Lietuvoje veikia 51 mokykla, kurioje galima mokytis lenkų mokomąja kalba, 32 mokyklos rusų mokomąja kalba, viena mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 36 mišrios, kuriose mokoma lietuvių, lenkų, rusų kalbomis.
Per 15 metų mokinių mokyklose lenkų kalba sumažėjo beveik dvigubai (48 proc.), lietuvių mokomąja kalba – 39 proc. Tuo tarpu mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, sumažėjo 35 proc., mokyklų lietuvių mokomąja kalba – 48 proc.
