Vakarą vedė Kristina Poderytė-Bačiulienė ir Viktoras Gulbinas. Veikė šio literato marčios Jelenos sukurtų lėlių paroda.
Pradžioje pristatyti visi literatai, dalyvavę šiame susitikime. Iš Vilniaus atvyko kultūros gyvenimo žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis ir Juozas Žitkauskas, iš Telšių – poetas Vytautas Stulpinas ir dailininkas, poetas Petras Gintalas, iš Druskininkų – baldų dizainerė bei poetė Rita Makselytė. Iš Veliuonos atvažiavo rašytoja Violeta Šoblinskaitė-Aleksa bei gydytojas-chirurgas, dėstytojas, nuo 2011 metų atsidėjęs kūrybinei veiklai, Gasparas Aleksa. Dalyvavo poetė iš Aukštaitijos Neda Letukytė. Iš Kelmės rajono susirinko poetė, rašytoja bei žurnalistė Ona Jautakė, daugelio knygų autorius ir premijų laureatas Vladas Kalvaitis, poetai Vytautas Šimkūnas, Viktoras Gulbinas, Teresė Rimulaitytė. Muzikavo Tauragės folklorinis ansamblis „Radasta“, vadovė Lijana Kiltinavičienė.
Andrius Konickis pristatė „Naujosios Romuvos“ produkciją (kaip pats sakė), džiaugėsi jaunimo kūryba. Kristina Poderytė plačiau aptarė redaktoriaus ir rašytojo naujausią knygą „Iš meilės išminties meilei“ (2017). Pats Andrius sakė, kad iš filosofijos ir filosofų negalima reikalauti galutinių atsakymų į klausimus. Lygiai kaip ir iš poetų. Tai pats tikriausias šių dviejų kūrybos sričių ryšys. Knygos autorius prisiminė ir daug su žurnalu bei filosofija susijusių, nebūtinai filosofų-profesionalų: Vaidotas Daunys, Juozas Keliuotis, Oskaras Milašius, Levas Kursavinas, Biruta Jonuškaitė ir kiti. Vakaro vedėja citavo: „Drįsčiau teigti, kad visi didieji darbai padaromi iš meilės“, o Konickis, kaip ir knygoje, patvirtino, kad kuriama mylint, tačiau, kas yra meilė, galutinio atsakymo nėra.
© Bronislavos Buchienės nuotr.
Susirinkusiems buvo priminta, kad „Naujosios Romuvos“ redaktorius yra ir vertėjas, tačiau, paklaustas, kokias kalbas moka, pasinaudojo filosofo prerogatyva ir į klausimą tiesiogiai neatsakė. Jis kalbėjo apie kalbų reikšmę žurnalo bendraautorių susitikimuose, naujas idėjas, deklamavo Vinco Mykolaičio-Putino sonetą.
© Vytauto Šimkūno nuotr.
Vytautas Stulpinas prasitarė, kad rašo knygą, kurią planuoja pavadinti lėtine arba lėtąja, perskaitė išvakarėse gimusias, Kelmės kraštui skirtas eiles, kitų eilėraščių. Petras Gintalas – dailininkas, poetas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos, Tarptautinės medalių federacijos narys. Į Tytuvėnus jis atsivežė knygą „Petras Gintalas. Medalio žmogus“. Leidinyje apžvelgiama dailininko kūryba nuo veiklos pradžios iki 2015 metų. Be dailės darbų, jame daug kūrėjo eilėraščių. Dalį jų, stipriai persmelktų profesine leksika, telšiškis perskaitė.
© Bronislavos Buchienės nuotr.
Rita Makselytė eiles pirmiausia suguldo mintyse, o tik po to užrašo, todėl viską moka atmintinai. Skaitė militaristinį eilėraštį, bet nepamiršo ir kūrėjų peno – meilės. Jauna ir, pasak „Kauko laiptų“ redaktoriaus Viktoro Rudžiansko, labai perspektyvi poetė Neda Letukytė, rašydama apie meilę, pasinaudojo kosmoso terminais, pateikė „gyvenimo sodo“ vaizdų.
Įdomu buvo paklausyti dzūkų šnekta surikiuotų Juozo Žitkausko posmų. Viename interviu jis pats pripažįsta, kad „miesčioniškumo apraiškos“ jam svetimos, tad nestebina, jog kaimiškuose eilėraščiuose pabėrė rimtų ir švelniai ironiškų apmąstymų su „takuciais per pievų“, „varla Anelkute“.
© Vytauto Šimkūno nuotr.
Kalbant su rašytoja Violeta Šoblinskaite-Aleksa, ne kartą minėtas „Romano su Frau“ pristatymas Kelmėje, kai autorė bandė „įsidarbinti“ bibliotekos valytoja. Primindama, jog ji yra ir poetė, rašytoja perskaitė eilėraščių. Savo kūrybos ypatumų atskleidė Gasparas Aleksa. Kūrėjas sakė, kad knygą rašo iš karto, paprastai žino jos pavadinimą ir idėją. Taip gimė „Giedantis rupūžys“, „Prabudimai“, taip randasi ir būsimoji knyga. Rašytojas pateikė ištrauką iš knygos apie Petrą Cvirką.
© Bronislavos Buchienės nuotr.
Kelmės rajono rašytojų grupelėje pirmoji skaitymuose pakilo Ona Jautakė. Į klausimus: „Kaip jūs rašote? Gal tik sekmadieniais?“, „Bičiulio“ redaktorė pasvarstė, kad parašiusi yra gal tik apysaką „Kai aš buvau Kleo“. Visos kitos susidarė iš smulkesnių vienetų: atskirų pasakų, istorijų, eilėraščių. Kelmiškė paskaitė eilėraštį „Mano kaimas“. Jame žodžiais tapė kaimo paveikslą, kuriame atsispindėjo aktualijos, tradicijos, nostalgija. Kitas realaus vaizdo įkvėptas eilėraštis, jo herojus – „senatvės išeivis“, „išvarytas iš laiko ir būvio“. Trečias – Andriaus Seselsko paveikslo „Trys karalienės“, kaip apibūdino pati autorė, atobalsis.
Skogališkis Vytautas Šimkūnas, daug nešnekėdamas, santūriai vyriškai paskaitė savo kūrybos, kurioje ir kosmosas, tolimos galaktikos, ir žemiškas lietus, ir asmeniniai išgyvenimai, biblijiniai motyvai. Žymiausias tytuvėniškis rašytojas Vladas Kalvaitis garsėja šmaikštumu. Nemažai eiliuotų kūrinių perteikė ironišką požiūrį į tikrą bei tariamą meilę ir sukėlė auditorijos juoką.
© Vytauto Šimkūno nuotr.
Renginio vedėja Kristina Poderytė, žaismingai komentuodama kiekvieną dovanėlę, padėkojo visiems literatams. Moterims-kūrėjoms rožių įteikė visą laiką tyliai tarp žiūrovų sėdėjęs Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas. Regioninio parko kultūrologė Agnė skaitymų dalyviams padovanojo po knygą apie lankytinas Tytuvėnų regioninio parko vietas.
