Visvaldas Matijošaitis © Erikas Ovčarenko / BNS nuotr.

Sveiki atvykę į miestą, kurio gatvėmis tarp savivaldybės ir privačių įmonių ofisų intensyviai skrajoja spalvingas Ferrari, ženklintas žaismingais „BBD” numeriais. Šio miesto vyriausiasis architektas nesikeičia jau 26 metus, šiame mieste valdo dominuojanti partija daug pasakančiu, nužiūrėtu nuo „Vieningoji Rusija” (rus. Единая Россия) pavadinimu, čia dedasi daug įdomių, stačiai keistų dalykų, ir nors tai ne Bikini įlanka, visgi šiame mieste galime aptikti ne mažiau už Kempiniuką Plačiakelnį žinomą bei aptariamą viską į savo rankas tvirtai suėmusį personažą.

Ir šis personažas savo delnuose šiuo metu gniaužia visus miesto svertus. O kaip sakė Žmogaus-voro dėdė: „su didele galia, ateina didelė atsakomybė“. Taigi likus metams laiko iki naujų savivaldos rinkimų verta pasiimti lupą ir žvilgtelėti atidžiau į merą-verslininką Visvaldą Matijošaitį bei jo didžiąsias nuodėmes ir atsakyti į lemiamą klausimą – ar miestui reikia naujo vado?

1. “Vičiūnų grupės” produkcijos prekyba Rusijos okupuotame Kryme

Pradėkime nuo to, kad 2018 m. kilo skandalas išaiškėjus, kad Kauno mero V. Matijošaičio įkurtos ir valdomos įmonės „Vičiūnų grupė“ produkcija buvo pardavinėjama Rusijos aneksuotame Kryme.

Pasak naujienų portalo alfa.lt publikacijos, tai įrodė prekybos tinklo „Pud“ („Пуд“), veikiančio aneksuotame Kryme, vienos parduotuvių prekių lentynų su „Viči“ produkcija nuotrauka, Sevastopolio parduotuvės „Prozapas“ („Прозапас“) internetinės prekybos asortimentas bei Aluštos parduotuvėje „Produkty“ („Продукты“) pirkta „Viči“ silkė ir tai patvirtinantis čekis. [2018 m. rugpjūčio 24 d.]

Seimo narė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtino, kad Kauno merui priklausantis verslas „ramiai dirba su tais, kurie tūkstančiams atneša skausmą kiekvieną dieną“. Anot jos, „Vičiūnų grupės“ produkcijos pardavimas Kryme „kelia ne tik klausimų apie šio politiko (V. Matijošaičio) atsakingumą ir moralę, bet ir gali neigiamai paveikti Lietuvos įvaizdį Ukrainoje ir kitose šalyse, bei Lietuvos užsienio politikos efektyvumą“. Nors Užsienio reikalų ministerija teigia, kad maisto produktų eksportas į Krymą neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) sankcijoms Rusijai, opozicinių konservatorių atstovė pareiškė, kad V. Matijošaičio verslas „pelnosi iš okupacijos“.

Kaip rašė naujienų portalas lrytas.lt „Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius į tai atsakė: „Dirbant su pasauliniais prekybos tinklais, produkcijos gamintojai negali rinktis ar nurodyti, kokiuose konkrečiai regionuose jų produkcija prekiauti galima, o kokiuose – ne. <…> Kaip ir nemažai kitų vakarietiško kapitalo tarptautinių bendrovių, šie prekybos tinklai savo veiklos Kryme nenutraukė ir tiekia ten mūsų produkciją – sprendimas priklauso patiems prekybininkams.“ [2018 m. rugpjūčio  d.]

Kauno meras V. Matijošaitis atsisakė prisiimti atsakomybę už savo įmonės „Vičiūnų grupė“ veiklą aneksuotame Kryme argumentuodamas, kad tapęs meru nustojo verslauti, maža to, atsisakė komentuoti situaciją.

Rusijoje dirbanti bendrovė „Vičiūnai-Rus“, kurios visos akcijos priklauso bendrovei „Vičiūnų grupė“, 2017 m. pasiekė rekordinę apyvartą – beveik 10 mlrd. rublių (apie 127 milijonus eurų). Grynasis pelnas taip pat buvo rekordinis – beveik 311 milijonų rublių (beveik 4 milijonai eurų).

Maža to, Kaliningrado srities arbitražo teismas panaikino Mokesčių tarnybos sprendimą, kuriuo „Vičiūnai-Rus“ būtų buvęs įpareigota sumokėti 52,3 milijono rublių (o tai – beveik 666 tūkstančiai eurų) galimai nuslėptų mokesčių.

O „Vičiūnai-Rus“prieš kelis metus apsigynė dar ir nuo Tatarstano vartotojų teisių tarnybos pretenzijų, kad jų produkcijoje rasta per daug konservantų. Bendrovė pati užsakė ekspertizę vienoje Kaliningrado laboratorijų, gavo rezultatus, kad normos neviršytos, ir arbitražo teismui to pakako kaltinimams atšaukti.

Portale 15min.lt Žurnalistas Marius Laurinavičius teigė, kad V. Matijošaičio ir jo įmonės „Vičiūnų grupė“ sėkmę Rusijoje lėmė Kauno mero ryšiai su Rusijos verslininkais ir politikais. Jis cituoja autoritetingo JAV strateginių ir tarptautinių tyrimų centro (CSIS) dar 2016 metais paskelbto tyrimo „Kremliaus metodai: suprantant Rusijos įtaką Vidurio ir Rytų Europoje“ („Kremlin playbook: understanding Russian influence in Central and Eastern Europe“) rezultatus: „Rusija siekia išlaikyti savo įtaką, pasinaudodama savo kontaktų vietose ir sprendimų priėmėjų, kurie gali ginti jos interesus, tinklu. Šie kontaktai dažnai būna turtingi ir įtakingi verslininkai arba buvę aukšto rango valstybės pareigūnai, galintys daryti įtaką sprendimų priėmimui. Paprastai Rusija vilioja šiuos asmenis jai tarnauti, siūlydama jiems pelningo verslo, su kuriuo vienaip ar kitaip susijusi Rusijos valdžia, galimybes bei suteikdama jiems viršpelnių perspektyvą […]. Kai šie kontaktai „patenka į nelaisvę“, jie naudojami Rusijos ekonominiams ir politiniams interesams plėtoti.“ Vėliau M. Laurinavičius pateikia šį teiginį pagrindžiančius faktus ir kelia klausimą, ar V. Matijošaičio ryšiai Rusijoje gali kelti grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui. [2018 m. rugpjūčio 30 d. ]

Visvaldas Matijošaitis © Erikas Ovčarenko / BNS nuotr.

2. Išdraskytas Lampėdžio karjero krantas

2019 m. vasario mėnesį Kauno miesto taryba skubos tvarka priėmė sprendimą koreguoti dviejų miesto draustinių planus – Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinį, kuris yra įsikūręs vaizdingoje teritorijoje, apimančioje pačią santaką, abiejų upių slėnius, Lampėdžio mišką ir karjerą, bei sumažinti Veršvos kraštovaizdžio draustinio Vičiūnų vandenvietę.

Lampėdžių karjeras – kauniečių itin mėgstama vieta vasarą, todėl Kauno miesto savivaldybė 2002 m. čia įsteigė draustinį, kad jis būtų apsaugotas nuo urbanizacijos. Tačiau, kaip informuoja lrt.lt, pasak Saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus laikinosios vedėjos Agnės Jasinavičiūtė, savivaldybė įsteigė draustinį, savivaldybė ir turi teisę keisti su juo susijusius dokumentus: „Savivaldybių įsteigtas saugomas teritorijas koordinuoja pačios savivaldybių administracijos. <…> Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis yra įsteigtas Kauno miesto savivaldybės ir ji turi teisę rengti planavimo dokumentus bei ten nustatyti tam tikrus apribojimus.“ [2019 m. vasario 18 d.]

Taigi nors Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis numato, kad „Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui. (…) Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: 1) naikinti ar žaloti reljefo formas; (…) 6) tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį”, o Saugomų teritorijų 20 straipsnyje rašoma, kad „pakrantės apsaugos juostoje draudžiama: vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių“, 2019 m. vasarį apie Lampėdžių ežerą visur burzgė technika, o pakrantė buvo praplėsta į ežerą, ten sustūmus didžiules grunto krūvas. [2019 m. rugpjūčio 13 d.]

LRT tyrimų skyrius išsiaiškino, kad būtent šio draustinio buferinėje zonoje bendrovė „Vici Investments“, kurios vienintelis akcininkas – V. Matijošaitis, įsigijo žemės ir prieš pat tarybos sprendimą užregistravo mažiausiai 15 sklypų, kuriuose buvo planuojama statyti prestižinius būstus. Lampėdžio ežero pusiasalis ribojasi su „Vici Investments“ įsigytais sklypais. Juose buvo leidžiama statyti tik viešbučius arba ne didesnius nei dviejų butų namus.

Praėjus savaitei buvo parengtas projektas, kuriuo buvo siūloma leisti koreguoti draustinio specialųjį planą, nustatantį statybų tvarką. Savivaldybės atstovai, paklausti, kam to reikia, iš pradžių nedavė jokio konkretaus atsakymo, tačiau galiausiai projektą rengęs Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius prisipažino, kad savivaldybės netenkino tuomet galiojantys statybų ribojimai kai kuriose draustinių vietose bei jų buferinėse zonose. Savivaldybės atstovai nematė reikalo konsultuotis su specialistais ar bendrauti su visuomene, kuri degė iš pasipiktinimo. Matijošaitis nuo balsavimo dėl projekto nenusišalino, nors pakeitimai galėjo apimti jo valdomoms žemėms taikomas statybų taisykles, pavyzdžiui, kad būtų leidžiami didesni pastatai arba viename sklype jų būtų galima statyti daugiau. [2019 m. vasario 18 d.]

Visvaldas Matijošaitis © Erikas Ovčarenko / BNS nuotr.

3. Sumažinta Veršvos kraštovaizdžio draustinio Vičiūnų vandenvietė

2019 m. vasario 5 d. Kauno miesto tarybos posėdyje pritarta sprendimui sumažinti Vičiūnų vandenvietę. Abiejose Vičiūnų vandenvietės pusėse sklypus turi mero sūnus Š. Matijošaitis. Jis valdo mažiausiai 2 hektarus žemės. Vičiūnų gyvenvietė – tai prestižinis Kauno rajonas.

Savivaldybės atstovas Nerijus Valatkevičius tvirtino, kad Kaune vis mažiau suvartojama vandens, taigi „Kauno vandenims“ nėra tikslinga valdyti tokią didelę teritoriją, tačiau „Kauno vandenų“ technikos vadovas Dainius Gudavičius teigė, kad idėja mažinti Vičiūnų vandenvietę pasiūlė savivaldybė. Savivaldybės atstovai nenorėjo pripažinti, kad patys sugalvojo mažinti vandenvietę. O „Kauno vandenų“ suvartojimo statistika rodė, kad Kauno mieste ir rajone vandens buvo suvartojama vis daugiau.

Savivaldybės atstovų teigimu, mažinant Vičiūnų vandenvietes turėjo būti atriektas 7 hektarų plotas. Pusę jo sudarė valstybinis miškas. Kita pusė, kaip nurodoma, turėjo būti skiriama gyventojams, kurie nori susigrąžinti žemę Panemunės savivaldybėje. [2019 m. vasario 18 d. ]

2019 m. birželį savivaldybė pakeitė savo argumentus, kodėl verta mažinti Vičiūnų vandenvietę. Savivaldybės administracijos vadovas Vilius Šiliauskas gyventojus tikino, kad apsaugos zoną mažinti rekomendavo Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), nors pati LGT tokį teiginį paneigė – ji atsižvelgdama į teisės aktų reikaliavimus ir modeliavimo rezultatus tik patvirtino pateiktus projektus.

Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė portalui 15min.lt teigė, kad sumažinus vandenvietės apsaugos zoną nebūtinai sumažės geriamo vandens kiekis, tačiau nesilaikant vandenviečių apsaugos zonų reikalavimų gali pablogėti išgaunamo vandens kokybė arba eksploatuojamo sluoksnio vanduo gali būti nebetinkamas gėrimui. [2019 m. birželio 24 d.]

Taigi sumažinus Vičiūnų vandenvietę, atsilaisvinusią žemę buvo planuojama grąžinti gyventojams, kurie dar nebuvo susigrąžinę sovietmečiu nusavintos žemės. 2020 m. pradžioje Kauno miesto administracijos direktorius buvusioje vandenvietės teritorijoje suformavo keturis naujus sklypus, kurių bendras plotas daugiau kaip 2,5 ha. Sklypai perduoti NŽT nuosavybės teisėms atkurti.

Kovą visi šie sklypai grąžinti vienam savininkui, o liepos mėn. šis savininkas pardavė sklypus Š. Matijošaičiui. LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, Š. Matijošaitis ankstesniais metais iš to paties savininko jau buvo pirkęs žemės sklypų Vičiūnuose. [2020 m. liepos 10 d. ]

Visvaldas Matijošaitis © Erikas Ovčarenko / BNS nuotr.

4. Dviejų juostų gatvės Šančiuose tiesimas

2019 m. balandį buvo paviešintas Kauno miesto savivaldybės projektas, kuriame buvo numatyta nutiesti dviejų juostų kelią Šančiuose palei krantinę, kuri visada garsėjo kaip gyventojų pamėgta rekreacinė zona – su pliažiu, poilsio ir sporto zonomis bei itin pamėgtu dviračių taku. Dviračių takas buvo nutiestas už europines lėšas ir atitiko visus europinius standartus, juo mėgo važinėtis ir vietiniai, ir turistai, tačiau Kauno miesto valdžia sugalvojo jį išgriauti. Maža to, kaip praneša 15min.lt, pasak Šančių bendruomenės atstovų, „didžiąją statinio dalį numatoma tiesti per natūralų gamtinį landšaftą – žalius plotus, medžiais apaugusias zonas, apsemiamas pievas, taip keičiant upės kranto reljefą“. Dviejų juostų gatvė tik apsunkins priėjimą prie upės vietiniams gyventojams, padidins taršą, sugadins kraštovaizdį. Šančių bendruomenė susirinko protestuoti, tačiau netrukus juos pasiekė žinia, kad valdžia ketina upės pakrantėje įrengti naują poilsio zoną bei pastatyti automobilių stovėjimo aikštelę. [2019 m. balandžio 27 d.]

Kaip tik prie Panemunės tilto, ant Nemuno kranto turėjo iškilti naujas daugiabučių kvartalas, o prie Geležinkelio tilto buvo planuojami dar 3 šešiolikos aukštų daugiabučiai, projektuoti buvusio visuomeninio mero patarėjo Gintauto Natkevičiaus. Naujoji gatvė turėjo sujungti abu tiltus bei daugiabučių kompleksus. Urbanistai paaiškino, kad ji turėjo naujakuriams pagerinti susisiekimą su centru. LRT tyrimų skyrius kėlė prielaidą, kad tai leistų brangiau parduoti statotomus butus, nors savivaldybės atstovai ir pats Matijošaitis tvirtino, kad augant miesto gyventojų skaičiui reikalingas geresnis susiekimas jų poreikiams patenkinti, o nepaisyti verslo interesų – tai priešintis pažangai. Šančių gyventojai su tuo nesutiko ir teigė, kad niekam naujoji gatvė nereikalinga, nebent naujųjų daugiabučių gyventojams. Ekspertai tvirtino, kad prie krantinės Šančiuose yra ir taip geras susisiekimas, o nauja gatvė yra nebūtina. LRT tyrimų skyrius atkapstė, kad daugiabučių statybą organizavo Matijošaičio aplinkos žmonės, nors pats Kauno miesto meras kategoriškai neigė, kad šiame reikale būta jo interesų. [2019 m. gegužės 16 d.]

2021 m. Kauno miesto valdžia vis dar laikėsi savo nuomonės nutiesti dviejų juostų gatvę Šančiuose, taigi balandžio 2 ir 9 dienomis Šančių gyventojai surengė protestus: nupiešė 160 kryžių ant asfalto, simbolizuojančių visus medžius, kuriuos reikės nukirsti norint nutiesti kelią. Kai kas iškėlę laikė plakatą „Kai turi ferarį, matai tik asfaltą“. Prie antro protesto prisijungė ir Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, kurios pirmininkas Jurgis Valiukevičius portalui 15min.lt teigė, kad „Kauno savivaldybė bando supriešinti miestiečius sakydama, kas visas miestas palaiko naujo kelio tiesimą, išskyrus Žemųjų Šančių gyventojus. Tai yra manipuliacija. Kaip miestiečiai, norime išreikšti nepasitenkinimą, kad mūsų miesto erdvės ir visuomenės lėšos aukojamos turtuolių interesams tenkinti“. 2019 m. Žemųjų Šančių bendruomenė surinko 6 tūkst. rajono gyventojų parašų prieš naujojo kelio tiesimą, tačiau savivaldybė neatsisakė projekto, tik jį pakoregavo – sutrumpino ir šiek tiek susiaurino gatvę. [2021 m. balandžio 9 d.]

Visvaldas Matijošaitis © Erikas Ovčarenko / BNS nuotr.

5. Bandymas prijungti dalį Kauno rajono prie Kauno miesto

2019 metais Kauną ir Kauno rajoną sudrebino skandalas: Visvaldas Matijošaitis, mūsų nuomone, kaip visuomet pasižymintis geru ir neribotu apetitu išsikėlė ambicingą uždavinį prijungti Kauno rajoną prie Kauno savivaldybės. Nors toks sprendimas gali būti priimtas tik atlikus gyventojų apklausą ir jiems sutikus, Kauno miesto meras teigė, kad „viskas apeinama“, o grįsdamas savo nuomonę citavo Brežnevą, kad „ekonomika turi būti ekonomiška“. Rajonų atstovams paprieštaravus, kad tai neįmanoma įvykdyti prieš gyventojų valią (o gyventojai stojo piestu prieš tokį pasiūlymą), Matijošaitis atšovė, kad „mes tą jų valią nupirksim“. [2019 m. birželio 6 d.]

Iniciatyva buvo pateikta 2019 m. rugsėjį. Tų pačių metų spalį Visvaldas Matijošaitis pasirašė sprendimą, kuriuo remiantis buvo pakeisti lopšelių ir darželių lankymo įkainiai – nuspręsta mokestį už darželius kompensuoti tik Kaune gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims. Taigi Kauno rajono gyventojams, vedantiems savo vaikus į darželį Kauno mieste, šis mokestis tapo 16 kartų didesnis. Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius nurodė, kad Kauno tarybos sprendimas ne miesto gyventojams už vaikų darželį mokėti daugiau galimai yra diskriminacinis. [2019 m. gruodžio 17 d.]

Kauno rajono bendruomenė tokį sprendimą laikė šantažu, susijusiu su Visvaldo Matijošaičio ambicija prijungti Kauno rajoną prie miesto. 2021 m. liepą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai priėmė nutartį, kad Kauno valdžia negalės priversti kitų savivaldybių gyventojus mokėti daugiau už vaikų darželius. Teisėjų kolegijos nuomone, toks sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui. [2021 m. liepos 2 d.]

Kaip informuoja portalas diena.lt Matijošaitis teigė, kad „tos ribos tarp miesto ir rajono – sovietmečio atgyvena, kuri šiandien kelia daugiau problemų nei teikia naudos“, o „Kauno rajono savivaldybė yra perteklinė“. Pasak jo, prijungimo „pagrindinė idėja ir tikslas – išplėsti Kauno miesto savivaldybės administruojamos teritorijos dydį, kuris leistų gerinti paslaugas ne tik mieste, bet ir aplink gyvenantiems žmonėms“. [2019 m. lapkričio 4 d.]

Tuometė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigė, kad reforma „paliestų žmonių gyvenimus, mokestinę sistemą, paslaugų prieinamumą ir visa kita“. Konservatorius Justinas Urbonavičius manė, kad „prieš priimant tokius sprendimus būtina atlikti abiejų savivaldybių išsamią ekonominių bei socialinių rodiklių analizę, inicijuoti platesnes diskusijas su gyventojais“, o „sujungus teritorijas, sutriktų socialinių, švietimo, sveikatos, sporto, kultūros, bibliotekų veikla“. Maža to, bendruomenė surinko daugiau nei 25 tūkst. Kauno rajono savivaldybės gyventojų, nepritariančių teritorijų jungimui prie Kauno miesto, parašų. Taigi 2019 m. rugsėjo pradžioje Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio iniciatyva prijungti Kauno rajoną prie Kauno miesto savivaldybės tų pačių metų spalį Kauno rajono savivaldybos tarybos buvo vienbalsiai atmesta. [2019 m. spalio 10 d.]

Visvaldas Matijošaitis © Erikas Ovčarenko / BNS nuotr.

6. Bandymas bet kokiomis priemonėmis sustabdyti „Kaunas Pride“ eitynes

Netrukus po to, kai Vilniuje įvyko „Šeimų maršas“, Kauno savivaldybė iš „Gegužės 1 osios” profesinės sąjungos sulaukė prašymo duoti leidimą 2021 m. rugsėjo 4 dieną surengti 3 tūkst. dalyvių eitynes LGBTQ+ aktyvistų eitynėse Kaune.

Kauno savivaldybė atmetė net du organizatorių pateiktus eitynių maršruto pasiūlymus. Pirmasis eitynių maršruto sumanymas buvo nuo Kauno rotušės aikštės judėti link Nepriklausomybės aikštės. Šį sumanymą savivaldybė atmetė, dėl tuo metu vyksiančių remonto darbo, dėl ko Vilniaus g. bus uždaryta.

Atmetus pirmąjį variantą, organizatoriai pateikė naują eitynių vietos pasiūlymą, kuriame buvo numatoma renginį pradėti Šv. Gertrūdos gatvėje. Visgi, organizatoriams nepasisekė ir šį kartą, savivaldybė kartu su policija atmetė naująjį pasiūlymą. To priežastis, esą ta, kad kadangi šiuo metu Kaune vyksta dideli kelių tvarkymo darbai ir yra uždarytas Kauno pilies žiedas, didelė apkrova tenka Šv. Gertrūdos gatvei. Kaip paminėjo savivaldybės atstovas P. Keras „uždarius vieną intensyviausių transporto arterijų, miesto gyventojai patirtų neproporcingai didelius nepatogumus“.

Pimųjų miesto istorijoje „Kaunas Pride“ eitynių organizatoriai apie savo planus surengti eiseną 2021 m. rugsėjį pranešė jau tų pačių metų gegužės pabaigoje, tačiau Kauno miesto savivaldybė tam nepritarė ir du kartus kreipėsi į teismą, kad šis išspręstų ginčą. Teismas priėmė eitynių organizatoriams palankų nuosprendį abu kartus ir liepė savivaldybei išduoti leidimą rengti eiseną ir suderinti eisenos maršrutą. Kauno savivaldybė tempė laiką ir pirmąjį, žemesnės instancijos teismo, nutarimą apskundė paskutinę minutę. Manoma, kad taip tikėtasi, jog teismas nespės priimti sprendimo iki rugsėjo 4 d., tačiau jam pavyko tai padaryti. Nuspręsta savivaldybės nenaudai.

Pats meras Visvaldas Matijošaitis skaldė prastus juokelius apie „Kaunas Pride“ eitynes ir leido suprasti savo požiūrį į LGBTQ bendruomenę. Iš pradžių paklaustas žurnalistų, ar neišsisklaidė Kaune vyraujantis blogas kvapas, jis pareiškė, kad jis, matyt, sklando dėl artėjančio šeštadienio: „Tai gal vat tas šeštadienis ir artėja“, o tuomet iškart pridūrė, kad juokauja. Kitą dieną negalėjo paaiškinti, kodėl eitynių jis nenori: „Ar jums bus svarbūs mano vertinimai? (…) Padarome mažytę pertrauką, aš jums iš karto atsakysiu. Pakartokite klausimą. Tai viską nuspręs teismas.“ [2021 m. rugsėjo 5 d.]

Politikas Tomas Vytautas Raskevičius Kauno mero V. Matijošaičio juokelius vertino kaip „prastą politinę komunikaciją ir beskonybę“. Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė Matijošaičio pasisakymą taip pat vertino neigiamai, laiko tai nepagarba LGBTQ bendruomenei, kuri reiškia, kad nors meras teigia, jog visi jam yra lygūs, vis dėlto iš tikrųjų nesako tiesos: „Šitoje vietoje Kauno miesto meras turbūt tiesiog įsirašė tarp tų politikų, kuriuos mes matome nacionalinės politikos lygmenyje, kurie etikos, mandagaus bendravimo, bandymo telktis, o neskaldyti, neniekinti vieni kitų nemato kaip kažkokio svarbaus mūsų visuomenės dalyko.“ [2021 m. rugpjūčio 31 d.]

Kiti Matijošaičio pasisakymai apie „Kaunas Pride“ eitynes: „Mano asmenine nuomone, nebūtina visur ir viešintis. Jeigu visos tautybės ar kažkas pradės daryti Laisvės alėjoje paradus, tai nebus kur išeiti paprastiems miestiečiams. Laisvės alėja yra skirta gyventojams ir laisvalaikio praleidimui. Mano tokia nuomonė“. O paklaustas, ar ketina susitikti su „Kaunas Pride“ organizatoriais, atsakė: „Man patinka žiūrėti į moteris ir, jeigu reikės, susitiksim, bet abejojam.“ [2021 m. rugsėjo 2 d.]

Kauno savivaldybė bandė atrasti visokių argumentų, kodėl eitynės neturėtų vykti. Kai kurie iš jų – tai Laisvės alėjoje vykdomi rekonstrukcijos darbai ir dideli nepatogumai miestiečiams. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero teigimu, LGBTQ eitynės gali trukdyti vietiniam verslui, įsikūrusiam Laisvės alėjoje, todėl renginio organizatoriai turėjo iš anksto pasikalbėti su šio reikalo paliestais verslininkais. Paklaustas, kokių konkrečiai kavinių savininkai teigė, kad „Kaunas Pride“ eitynės jiems trukdys, P. Keras atsakyti negalėjo. [2021 m. rugpjūčio 31 d.]

Visvaldas Matijošaitis © Erikas Ovčarenko / BNS nuotr.

7. Vilniaus gatvės perkasimas iš anksto neįspėjus verslininkų ir istorinio paveldo naikinimas

2021 m. liepos 12 d. buvo pradėta remontuoti antra pagal svarbumą gatvė Kaune Vilniaus gatvė. Ji buvo visiškai uždaryta iki tų pačių metų gruodžio. Iki Kalėdų buvo planuojama baigti požeminių komunikacijų darbus, o iki 2022 m. vasaros – atnaujinti gatvės dangą ir mažąją architektūrą. Gatvė buvo visiškai uždaryta, kadangi norėta sutrumpinti rekonstrukcijos laiką. Buvo žadėta, kad „įrengus bei atnaujinus visas reikiamas komunikacijas po žeme, į savo vietas bus grąžinti nulyginti esami grindinio akmenys. Šalia kelio pakloti tamsaus akmens šaligatviai praeivių patogumui pakils vos per keletą centimetrų.“ Norėta, kad Vilniaus gatvė būtų prieinamesnė žmonėms, turintiems judėjimo bei regos negalią, ir mamoms su vežimėliais. [2021 m liepos 12 d.]

Vėliau lrt.lt žurnalistai išsiaiškino, kad Kauno miesto valdžia planavo rankomis tašytus akmenis supjaustyti bei negrąžinamai suniokoti. Žurnalistai turėjo duomenų, kad šis procesas jau buvo prasidėjęs, bet, kilus skandalui, jį teko nutraukti, o rezultatą – slėpti. Architekto Lino Tuleikio teigimu, netašytas akmuo yra pats tvirčiausias, o supjaustytas jis netenka savo privalumų. Pasak Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projekto autorės architektės Vilijos Skėrienės, statybinikai užuot palikę 16 cm akmenų aukštį, jį nupjauna iki 12 cm ir lieka ne akmuo, o plokštė ar trinkelė.

Kultūros paveldo departamento atsakymas architektei Vilija Skėrienei: „Jūs siūlote Vilniaus gatvės saugomą autentiškų, tašytų akmenų grindinį pakeisti „nupjautais ir nudeginto paviršiaus akmenimis“, siūlote „apipjaustyti, nudeginti saugomą autentišką materiją – tašytus akmenis, suvežtus iš viso Kauno istorinių gatvių. Tuo grubiai pažeidžiate Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1. str. 1 d., 16 d.; 14 str. 1 d.; 19 str. 1, 2 d. reikalavimus.“ [2021 rugpjūtis].

Meras V. Matijošaitis į paveldosaugininkų ir bendruomenės pasipiktinimą atsakė juokais, kad jeigu rasis daugiau protestų prieš grindinio akmenų pjaustymą, Vilniaus gatvėje tiesiog reikės sudėti naujas trinkeles. [2021 m. rugsėjo 9 d.]

Maža to, Kauno miesto savivaldybė per mažai komunikavo apie planuojamus darbus, todėl verslai, veikiantys Vilniaus gatvėje, vos atsidarę 2021 m. vasarą po sunkių pandemijos ir karantino metų, turėjo ir vėl nutraukti darbą visai tam nepasiruošę. Kaip pranešė delfi.lt Opozicinės Tėvynės sajungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė pasiūlė kompensuoti verslui padarytą žalą: „Siūlyčiau planuoti kompensacinius mechanizmus, būtent tiems verslams, kurie dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos negali vykdyti veiklos, jų veikla yra apribota, arba tie, kurie apskritai turėjo nutraukti veiklą ir turės išsikelti į kitą kažkokią pasirinktą mieste vietą.“ Tačiau Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius atrėžė, kad „miestas atviras dialogui, bet čia nevertėtų galvoti apie privilegijas ar išskirtinumus“. [2021 m. liepos 20 d.]

Garsi dizainerė Diana Vapsvė dėl Vilniaus gatvės uždarymo dėl rekonstrukcijos darbų nuo 2021 m. liepos 31 d. turėjo užverti savo parduotuvės, esančios VIlniaus g. 70, duris. Pasak dizainerės, apie gatvės akliną uždarymą jinai sužinojo per žinias. Daugiausiai rūpesčių jai kėlė, kaip pusę metų išlaikyti darbuotojus. „Mūsų Kauno parduotuvės neįveikė Covid-19, tačiau įveikė Kauno svivaldybė.“ – socialiniame tinkle Facebook sunkią nuoskaudą išliejo dizainerė. [2021 m. liepos 21 d.]

Paveldosaugininkai, nesulaukę savivaldybės reakcijos dėl istorinio paveldo išsaugojimo, surašė reikalavimą stabdyti darbus, o Kaunas dėl to kreipėsi į teismą. Tuo tarpu verslininkai kraipė galvas stebėdami situaciją ir slapčia bijojo, kad jeigu rekonstrukcija užsivilkins, jiems reikės užsidaryti visam laikui. [2021 m. lapkričio 5d.]

Istorinis savo reikšme renginys „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ šiuo metu vyksta mieste, kurio antra pagal svarbą mieste pėsčiųjų gatvė išdraskyta ir paversta purvynu, o joje esantys pastatai primena miestą-vaiduoklį.

Tokios štai žmogaus valdančio Lietuvos širdimi vadinamą miestą nuodėmės. Ar jos mirtinos, ir ar už jas politikas turėtų atsakyti per ateinančius rinkimus, o galbūt Kauną jis gali ramia širdimi atiduoti valdyti savo sūnums ir vaikaičiams, paliekame spręsti jums…

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: