Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos žmogaus teisių centras sveikina  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  sprendimą įpareigoti Kauno savivaldybę per šiandien suderinti „Kaunas Pride“ eitynių maršrutą. Centras taip pat reiškia palaikymą eitynėms bei organizatorių išsakytiems reikalavimus, tarp kurių – teisės į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą užtikrinimas, mokslu ir žmogaus teisėmis grįstas lytiškumo ugdyma ir kita.

„Džiaugiamės, kad teismas spėjo išnagrinėti Kauno savivaldybės skundą ir taip užtikrinti teisės viršenybę Lietuvoje. Šios eitynės – ne tik konstitucinės susirinkimų teisės įgyvendinimas, bet ir solidarumo išraiška LGBTQ+ bendruomenei, kuri ir toliau susiduria su sistemine diskriminacija, yra verčiama slėpti savo tapatybę, patiria priešiškumą bei neapykantą. Dalyvausime eitynėse ir raginame visus geros valios žmones taip pat dalyvauti — palaikyti tiek LGBTQ+ bendruomenę, tiek demokratiškos, žmogaus teisių idėjomis pagrįstos Lietuvos viziją, kurioje neliks erdvės susirinkimų teisės varžymui, diskriminacijai ir neapykantai“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Jūratė Juškaitė, Severinos Venckutės nuotr.

Anot Centro, Lietuvos teismai aiškiai suformulavo praktiką pagal kurią susirinkimų laisvė traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, ji taip pat pripažįstama neatskiriamu demokratinės santvarkos požymiu.

„Formalūs Kauno miesto savivaldybės atsisakymo derinti eitynes motyvai bei neseniai žiniasklaidoje nuskambėję Kauno mero Visvaldo Matijošaičio homofobiniai bei seksistiniai pasisakymai leidžia įtarti, kad savivaldybė vadovaujasi ne LR Konstitucija ir galiojančiais įstatymais, bet savo vadovų diskriminacinėmis nuostatomis. Tai prieštarauja vienodo požiūrio principui bei Konstitucinėms vertybėms“, – sako teisininkė, Centro projektų vadovė Monika Guliakaitė.

Monika Guliakaitė, Severinos Venckutės nuotr.

Lietuvos žmogaus teisių centras primena, kad LR Konstitucijos 29 str. nurodo, jog įstatymui, teismui, valstybės institucijoms bei pareigūnams visi asmenys lygūs. Lygių galimybių įstatymas draudžia varžyti žmogaus teises, be kita ko, lytinės orientacijos bei įsitikinimų pagrindais. Teisę į taikius susirinkimus garantuoja LR Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Visi šie teisės aktai yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis.

Rekomenduojame

Šis tekstas – manoteises.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti manoteises.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: