Mokslinių tyrimų centre CERN pasiekti atradimai padėjo išvystyti technologijas, be kurių neegzistuotų internetas ar kai kurios pažangios medicinos sritys, sako centro vadovas Rolfas-Dieteris Heueris (Rolfas-Dyteris Hojeris).
Paneigdamas neretai išsakomą kritiką, jog CERN centre atliekami tik molekulinei fizikai aktualūs eksperimentai, jis pažymėjo, jog vienas kertinių XX amžiaus pabaigos atradimų – pasaulinis interneto tinklas – prieš daugiau nei 25-eris metus buvo išvystytas būtent šiame Šveicarijoje ir Prancūzijoje įsikūrusiame centre.
“Ar kada nors lankėtės internete? Jis gimė CERN centre 1989-aisiais ir jis pakeitė pasaulį. Jei už kiekvieną prisijungimą imtumėme po centą, taptumėme turtingi. Bet mes leidome pasauliui naudotis juo nemokamai. Ir pažiūrėkite, kiek tai pakeitė – tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose”, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė R.D.Heueris.
Pasak jo, hadronų dalelės, su kuriomis CERN laboratorijoje atliekami eksperimentai, taip pat gali būti naudojamos vėžio gydymo terapijoje. Centre taip pat vystomos kitos technologijos, kurios jau netrukus gali būti pritaikomos medicinoje ir kitose srityse ir taip jau yra nutikę anksčiau.
“Žmonės, kurie kada nors naudojosi kompiuteriniu tomografu – tai juk yra antimaterija, (čia naudojami) pozitronai yra antimaterija elektronams. Taigi, jau 40 metų antimaterija naudojama ligoninėse, pavyzdžiui, augliams aptikti. Šiuo metu naudojami detektoriai, kurie registruoja kompiuterinio tomografo signalus, yra to paties tipo detektoriai, kurie buvo sukurti mūsų didžiojo hadronų greitintuvo eksperimentams”, – pavyzdžius vardijo jis.
R.D.Heueris pabrėžė, kad CERN centrui teko nuveikti milžinišką darbą informuojant visuomenę apie eksperimentus ir įrodinėjant, jog jie yra saugūs. Vienas pagrindinių nuogąstavimų, kurį nuolat tekdavo neigti centrui, buvo tai, jog eksperimentai siekiant atrasti elementariąją dalelę – Higso bozoną – sukurs vadinamąsias juodąsias skyles ir tai kels pavojų visuomenei. Tokie susirūpinimai, anot jo, buvo vertinami “itin rimtai”, nors ir kilo iš nežinojimo, kas vyksta CERNeksperimentų metu.
Anot R.D.Heuerio, vadovaujantis kai kuriomis mokslinėmis teorijomis, yra tikimybė, kad CERN centro didysis hadronų greitintuvas iš tiesų galėtų sukurti mikroskopines juodąsias skyles. Jis pateikė skruzdės pavyzdį, kuri esą vadovaujasi tik dviejomis erdvės dimensijomis, tad esą negalima paneigti, jog be mums pažįstamų trijų, erdvės dimensijų yra ir daugiau.
“Jei mes atrastumėme tokias mikroskopines juodąsias skyles, tuomet turėtumėme įrodymų, jog yra daugiau nei trys erdvės dimensijos. Ir tai būtų kelias aiškinantis multivisatos egzistavimo galimybę”, – sakė jis.
“Bet jos nebūtų stabilios ir išnyktų iškart”, – pridūrė R.D.Heueris.
2012-aisiais CERN atradus elementariąją dalelę – Higso bozoną, šiuo metu vienas centro tolesnių tikslų yra vadinamųjų antimaterijos bei tamsiosios materijos tyrinėjimai. CERN vadovo teigimu, manoma, jog žmonijai pažįstama tik 5 proc. visatos, tuo metu 95 proc. yra vadinamoji “tamsioji visata”, dar apie trečdalį pastarosios sudaro tamsioji materija, kuri turėjo didelės įtakos mums pažįstamos visatos atsiradimui.
“Mano manymu, jau pats laikas mums įžengti į šį tamsos pasaulį, šią tamsos visatą. Turiu viltį, kad mes atrasime įrodymus, kas yra tamsioji materija. Tai būtų nuostabu”, – kalbėjo mokslininkas.
CERN- didžiausias pasaulyje mokslinių tyrimų centras, įsikūręs Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Šiame centre dirba mokslininkai iš 113 šalių- apie 2500 dirba nuolat, o 12 tūkst. atvyksta įgyvendinti įvairius atskirus projektus. Šiuo metu centre dirba 22 mokslininkai iš Lietuvos. R.D.Heueris neatmeta, kad Lietuvai tapus asocijuota CERNnare, čia galėtų dirbti ir daugiau mokslininkų, ypač – informacinių technologijų specialistų.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, Lietuva asocijuotos narystės sutartį su centru galėtų pasirašyti jau 2017-aisiais.
