(c) V.Knyzelio/LFF.lt nuotr.

Už poros dienų skaičiuosime paskutinius laikrodžių dūžius iki Naujųjų 2011 metų, kuriuos Lietuvos futbolo bendruomenė gali pasitikti pakelta galva – šių metų pasiekimai tai tvirtas pagrindas ateinančiųjų iššūkiams.

Rezultatus priimta vertinti įvarčių ir pergalių gausa futbolo aikštėje, tačiau šiais metais sėkmės formulę norisi papildyti ir ne mažiau svarbiais rodikliais: sportuojančių futbolą ir masinių renginių skaičiumi, teisėjų ir trenerių pasiekimais, augančiu klubų ir čempionatų profesionalumu, akivaizdžiu infrastruktūros gerėjimu, tarptautinės bendruomenės įvertinimais ir daugeliu kitų.

Itin svarbu, kad šiais metais Lietuvos futbolo bendruomenė vieningai priėmė iššūkį ir sieks, kad per dešimt metų futbolas taps populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka, bendruomenės pripažįstama kaip pirmo pasirinkimo aktyvaus laisvalaikio forma.

2011 m. laukia lemiamos nacionalinės rinktinės kovos

2010 m. vasarą laimėta Baltijos Taurė, rudenį pasiekta įspūdinga pergalė prieš Čekijos rinktinę, įmušta į Pasaulio čempionų vartus, atlaikytas – amžinas Lietuvos rinktinės varžovas – Škotijos rinktinė.

Daug žadantis UEFA EURO 2012 ciklo startas ir sėkmingas naujojo rinktinės trenerio Raimondo Žutauto debiutas verčia su nekantrumu laukti kitų metų dvikovų su Pasaulio ir Europos čempione Ispanija, Lichtenšteino ir jau kartą įveikta Čekijos rinktine.

Specialistų teigimu, Lietuvos futbolo rinktinė turi realų šansą kovoti dėl kelialapio į UEFA EURO 2012 čempionatą vyksiantį kaimyninėse šalyse – Lenkijoje ir Ukrainoje.

Iššūkis jaunimui – Europos U-19 futbolo čempionatas Lietuvoje

Šiais metais nuo suaugusiųjų neatsiliko ir auganti rinktinės pamaina – U-21 bei U-19 jaunimo rinktinės garbingai kovojo ir tapo Baltijos taurės turnyrų nugalėtojais. Tikimasi, kad 2011 m. dalis U-21 rinktinės žaidėjų papildys nacionalinę rinktinę.
Maloniai nustebino merginų U-19 rinktinė, kuri pirmą kartą Lietuvos istorijoje pateko į kitą UEFA atrankos varžybų etapą.

Nors 2010 m. daug diskusijų kėlė banguojantis jaunių ir jaunimo rinktinių žaidimas įvairiuose UEFA atrankos etapuose, tačiau Nacionalinės futbolo akademijos specialistai su nekantrumu laukia 2013 metų, kai šalies devyniolikmečiai turės galimybę įrodyti, ką sugebantys Lietuvoje vyksiančiuose UEFA U-19 čempionato finaliniuose susitikimuose.

UEFA Lietuvai suteikė išskirtinę progą ne tik pademonstruoti svetingumą, bet ir parengti savo jaunimą kovoms su geriausiomis Europos bendraamžių ekipomis.

Klubinis futbolas – europietiško modelio link

2010 m. A lygos čempionate po ilgo laiko kovas pradėjo daugiau kaip dešimt stipriausių šalies ekipų – sezonas taip pat buvo ilgesnis nei įprasta, o intriga išliko iki paskutiniųjų rungtynių, kur dėl sidabro kovėsi atgimęs Vilniaus “Žalgirio” klubas ir Marijampolės “Sūduva”.

Panevėžio „Ekranas“ dar kartą įrodė, jog yra stipriausia komanda Lietuvoje, tačiau iškovoti titulą jam nebuvo lengva – lyderiai keitėsi beveik visą čempionatą ir varžovai nuolat alsavo į nugarą.

Intrigos netrūko nei I lygoje, nei dublerių čempionate. I lygoje dėl medalių visą čempionatą vyko permaininga kova tarp Alytaus, Kėdainių ir Jonavos komandų, tačiau alytiškiai pasirodė labiau patyrę ir nudžiugino savo žiūrovus ne tik nauju stadionu, bet ir dviem prizininkais. Pirmą kartą istorijoje laimėjęs visas pirmenybių rungtynes stipriausia I lygos komanda tapo daugkartinis šalies čempionas “FBK Kaunas”.

Dublerių čempionate iki paskutinių rungtynių išliko intriga dėl pirmosios vietos laimėtojų vardo – po intriguojančio finišo antrus metus iš eilės nugalėtojais tapo Marijampolės “Sūduvos” dubleriai, antrąją iškovojo “Žalgiris”.

Kalbant apie moterų futbolą belieka pripažinti, jog Šiauliai išlieka Lietuvos moterų futbolo meka ir talentų kalve. Šiaulių „Gintros-Universiteto“ ekipa ir toliau diktuoja Lietuvos moterų futbolo madas ir ne tik – šiais metais šiaulietės triumfavo ir Baltijos lygoje.

Deja, neišvengta netekčių – dėl finansinių sunkumų vienas stipriausių sostinės klubų “Vėtra” išnyko iš futbolo žemėlapio.

Vis dėlto ši netektis tik patvirtina Lietuvos futbolo strategijoje numatytas Europinio klubo modelio gaires, užtikrinančias, jog tokių atvejų ateityje nepasikartotų. Bendruomenės palaikymas ir dalyvavimas klubo veikloje – sėkmingos klubo veiklos pagrindas, kaip tai įrodo atgimusio “Žalgirio”, bendruomeniniu pagrindu dirbančio Gargždų „Bangos“ ir kitų klubų pavyzdžiai.

Lietuvos futbolo strategijoje 2010-2020 m. numatyti esminiai pasikeitimai siekiant įdiegti Europinio klubo modelį Lietuvoje – norima, kad 15 komandų skaičius būtų minimalus profesionaliame klube – 10 berniukų, 2 mergaičių, po vieną veteranų, pagrindinę ir dublerių komandas.

Žiūrovai grįžta į stadionus ir prie televizijos ekranų

Futbolo grožis – ne tik kovos aikštėje, bet ir žiūrovų palaikymas, sirgaliai. Todėl vienas iš didesnių šių metų pasiekimų, kuris ateityje turėtų įtakoti augantį futbolo sirgalių skaičių, ilgalaikių informacinių partnerių – „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės – pritraukimas.

Visą sezoną Lietuvos futbolo sirgaliai turėjo galimybę stebėti A lygos kovas, sekti rinktinės varžybas ne tik namuose, bet ir išvykoje.

A lygos populiarumas augo ir stadionuose – geriausių šalies klubų rungtynių lankomumas šiais metais buvo vienas didžiausių per pastaruosius metus. Tam pasitarnavo ne tik vis gerėjanti infrastruktūra, augantis bendruomenės dėmesys savo klubui, tiesioginės aukščiausios lygos transliacijos per televiziją, bet ir atkaklios kovos aikštėje.

Kitais metais šis rodiklis turėtų dar augti, ypač žinant, jog aukščiausia lyga pasipildys stipriausiais I lygos klubais.

Nemažai tikimasi ir klubų, kurie jau kitais metais turės skirti ypatingą dėmesį sirgaliams – licencijavimo taisyklės numato, jog profesionalūs klubai privalės turėti atsakingą žmogų už darbą su bendruomene, o Lietuvos futbolo federacija rengs įvairius mokymus bei pristatys geriausius darbo su fanais pavyzdžius Europoje. Tikimasi, kad po kelerių metų aukščiausio lygio komandų kovas stebės pilni stadionai.

Stadionai statomi ir rekonstruojami visoje šalyje

Nors Lietuvos vyriausybė šiuo metu gerokai dosnesnė krepšiniui, su tarptautinių partnerių pagalba, prisidedant miestų bendruomenėms ir partneriams pasiekta išties nemažai – stadionai statomi ir rekonstruojami visoje šalyje. Galiausiai pajudėjo infrastruktūros projektai ir šalies sostinėje.
Pažymėtina, jog dalyvaujant Lietuvos futbolo federacijos beveik 8 mln. litų vertės projekte pilnų matmenų dirbtinės dangos paklotos ir tuo pačiu atnaujinti stadionai Gargžduose, Kėdainiuose, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje – parengiamieji darbai vyksta ir kituose miestuose.

Iš pagrindų atnaujinami stadionai Telšiuose, Tauragėje, daugėja ir kitų iniciatyvų.

Savivaldybės iniciatyva atnaujintas Alytaus stadionas, kuriame rengiasi žaisti dviejų stipriausių Dzūkų sostinės klubų komandos, susijungusios po viena vėliava.
Nors nebeliko “Vėtros” klubo – futbolo bendruomenei pavyko išsaugoti klubo stadioną. Lietuvos futbolo federacijai teko prisiimti nemažą finansinę naštą, tačiau Lietuvos sostinė negali likti be stadiono. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybe realiai svarstomos nacionalinio stadiono ir treniruočių komplekso statybos.

Nemažai dėmesio skiriama ir universalioms mažų matmenų dirbtinėms aikštėms šalia mokyklų – jose LFF iniciatyva ir su partnerių pagalba įrengtos aikštelės šiais metais buvo atnaujinamos bei tvarkomos.

Lietuvos futbolo strategijoje numatyta, jog po dešimtmečio šalyje bus bent du reprezentaciniai, vienas nacionalinis stadionas, o kiekvienas miestas ir miestelis turės po vieną jų poreikius atitinkantį stadioną, augs futbolo maniežų ir treniruočių bazių skaičius.

Didėjantis žaidžiančių futbolą skaičius

Žaidžiančių futbolą skaičius nuolat auga nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos, visuomeninės padėties ir net fizinės būklės. Į komandas susibūrę žaidžia veteranai, neįgalieji, politikai, medikai, policininkai, žurnalistai, merginos ir moterys, buvę profesionalai ar šiaip mylintys futbolą, šeimomis.
Ypatingai daug vilčių teikia patys mažiausieji, kurių šiais metais LFF programose ir projektuose dalyvavo rekordinis skaičius. Vien “Ežiogolo” turnyre dalyvavo rekordinio žaidėjų skaičiaus ir šiais metais ši futbolo šventė pritraukusi 11 tūkstančių dalyvių tapo masiškiausiu sporto renginiu Baltijos šalyse.

Lietuvos masinio futbolo pasiekimus įvertino ir tarptautinė bendruomenė – Lietuvos futbolo federacija priimta į UEFA „Grassroots“ chartiją.

Lietuvos futbolo strategijoje 2010-2020 m. numatyta, jog futbolą žaidžiančių tarpe moterys sudarys bent ketvirtadalį. Šiam siekiui įgyvendinti Lietuvai vienai pirmųjų Europoje skirta finansinė parama iš UEFA jau 2011 m.

Nebūtina jų mėgti – tačiau gerbti privalu

Kelerius metus iš eilės Lietuvos teisėjų darbas yra itin palankiai vertinamas futbolo bendruomenės – negirdima rimtesnių nusiskundimų iš klubų dėl teisėjų. Tai įrodo ne tik vis profesionalėjantį futbolo lygį šalyje, bet ir vis kokybiškesnį teisėjų darbą.
Lietuvos teisėjų profesionalumą šiais metais įvertino ir tarptautinė bendruomenė. Ne tik vis daugiau arbitrų kviečiami teisėjauti tarptautinėse rungtynėse, atrankos bei finaliniuose įvairių čempionatų etapuose – šiais metais Lietuvos teisėjai priimti į UEFA Teisėjų konvenciją.
Lietuvos teisėjų pasiekimai ir kokybiškas darbas įvertintas vienų pirmųjų iš Rytų Europos šalių.

Gerų ateinančių 2011 m.

Lietuvos futbolo federacija dėkoja visiems, kurie šiais metais buvo su mumis, kovojo dėl pergalių ar prisidėjo prie jų bei šios sporto šakos vystymo mūsų šalyje.
Tikime, jog šiais metais pradėti darbai ir iškovotos pergalės bus puiki paskata, o kai kam ir iššūkis, siekti dar aukštesnių rezultatų ateityje.

Nepamirškime, jog visi kartu nusprendėme, jog po dešimties metų futbolas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus sporto karalius.

Lietuvos futbolo federacijos informacija

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: