Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) lapkričio 28 d., trečiadienį, 18 val., Adventinis poezijos ir dainų vakaras „Penkios snaigės“ bei knygos „Erelio sakmė“ sutiktuvės. Vakaro svečiai: rašytojas, režisierius Vytautas V.Landsbergis ir aktorė Olita Dautartaitė. Kviečiame. Įėjimas nemokamas. Informacija tel. (8–37) 22 31 44, www.kmn.lt
Ciklo „Kūrybos valanda“ pokalbių vedėja, Lietuvos teatro ir kino aktorė, režisierė, poezijos skaitovė, dėstytoja Olita Dautartaitė šį kartą į Kauno menininkų namus pakvietė poetą, rašytoją, teatro ir kino režisierių, publicistą, muzikos atlikėją Vytautą V.Landsbergį.
Adventiniame vakare skambės dainos ir poezija, liesis atviri pokalbiai ir nuoširdžios emocijos, kalbėsime apie istorinę mitologinę Vytauto V. Landsbergio nuotykinę apysaką „Erelio sakmė“, kurioje aprašoma dviejų Lietuvos istorijos veikėjų – karaliaus Gedimino ir krivio Lizdeikos – draugystė nuo jų mažų dienų iki pat Gedimino žūties.
Kviečiame kartu praleisti vakarą su šiais metais jubiliejų švenčiančiu V.V.Landsbergiu ir artimiau susipažinti su jo kūryba ir asmenybe.
Įspūdingas V.V. Landsbergio kūrybos kraitis
Gegužės mėnesį į antrąją amžiaus pusę perkopęs V. V. Landsbergis mokėsi Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo Vilniaus universiteto filologijos fakultete ir baigė lietuvių filologijos studijas. Čia jis aktyviai šoko ir dainavo universiteto folkloro grupėje „Ratilio“.
Vėliau menininkas pasuko į Tbilisį, čia studijavo kino režisūrą, studijas tęsė Jono Meko antologinių filmų archyve Niujorke, o 1996 metais Anglijoje mokėsi teatro režisūros.
V. V. Landsbergis sukūrė daugiau nei dvi dešimtis filmų: „Svečiuose pas Vytautą Kašubą“ (1992), „Baladė apie Daumantą“ (1995), „Povilas Pečiulaitis – Lakštingala” (1995), „Vilties Prezidentas“ (1996), „Sabas“ (nominuotas Maskvos (1997), „Epitafija ant poeto kapo“ (1998), „Apie Apreiškimus“ (1998), trumpus filmus apie St. Eidrigevičių, P. Repšį, Š. Sauką, poetinę apybraižą „Perlojos Respublika”, filmus „Dvi seserys“, „Kapinių sargas“, „Karininko romansas“ (1999), „Jono Meko antologija“ (2000), „Vilius Orvidas“ (2001), „Švendubrės Šamanas“ (2001), „Iš niekur, į niekur“ (2002), „Jonukas ir Grytutė“ (2002), „Visa teisybė apie mano tėvą“ (2003), „Niujorkas – mano šuo” (2004), „Verdenė“ (2004), „Dabar ir mūsų mirties valandą“ (2004), „Apreiškimai Jonukui“ (2004), „Iš karčiamėlės“ (2005), „Liudvikas“ (2007), „Kai aš buvau partizanas“ (2008), „Nuo pasaulio stogo“(2010), „Partizano žmona“(2011) . Sukurti filmai dalyvavo filmų festivaliuose Borholme (Danija), Leipcige (Vokietija), Paryžiuje (Prancūzija), Londone (D.Britanija), Rygoje (Latvija) bei Zline (Čekija).
Menininkas aktyvus ne tik kino, bet ir teatro padangėje: „Komunistinės nostalgijos“ (kartu su L. Jakimavičium, Šėpos teatras, 1992), „Kelionė į Pasaulio galą“ (Lėlės teatras, 1993), „Iš gyvenimo vėlių“ (kartu su S. Parulskiu, Šiaulių dramos teatras, spektaklis apdovanotas dviem „Kristoforais“; 1995), „Kalėdų bobutės pasaka“ (Keistuolių teatras, 2001), „Daktaras ir Mangaryta“ (Šiaulių dramos teatras, spektaklis apdovanotas specialia KM premija už geriausią metų lietuvių dramaturgijos pastatymą; 2002), „Intymi išpažintis“ (pagal I. Bergmaną, Šiaulių dramos teatras, 2003), „Lelijos romansas“ (kartu su A. Ališausku, pagal B. Vijano romaną, Šiaulių dramos teatras, 2004), „Pelytė Zita“ (Keistuolių teatras, 2005) nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ apdovanotas už geriausio spektaklio vaikams pastatymą (2006), „Vilis“ (apie V. Orvidą, Lėlės teatras, 2005), „Kiauliaganys“ (Kauno dramos teatras, 2005), „Eglė Žalčių karalienė“ (Klaipėdos dramos teatras, 2006)) „Bunkeris“ (Nacionalinis dramos teatras, 2008) Baltijos šalių teatrų festivalyje pelnęs geriausio režisieriaus nominaciją, „Briedis Eugenijus“ (Domino teatras, 2008), „Išėjau aš stotin“ (Keistuolių teatras, 2009), „Angelų pasakos“ (Jaunimo teatras, 2010) „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (Laimingi Žmonės, 2011).
Ne ką menkesnis ir V. V. Landsbergio parašytų suaugusiems bei vaikams skirtų knygų skaičius: „Pasakojimai apie namus“ (eilėraščiai, 1992), „Rudnosiuko istorijos“ (išrinkta geriausia metų knyga vaikams, 1994), „Pasakos-nepasakos“ (eilėraščiai vaikams, 1995), „Obuolių pasakos“ (pasakos vaikams, 1999), „Tik sapnininkas“ (eilėraščiai, 2000), „Angelų pasakos“ (pasakos vaikams, 2003), „Arklio Dominyko meilė“ (pasakos vaikams, išrinkta geriausia tų metų knyga vaikams; 2004), „Lunatikų dainos“ (eilėraščiai, 2004), „Pelytė Zita“ (pasakos vaikams, 2005), „Žuveliukas“ (pasakėčia, 2005), „Berniukas ir žuvėdros“ (apysaka, 2005), „Tinginių pasakos“ (pasakos vaikams, 2006), „Julijos sapnai“ (pasakos vaikams, 2006), „Kiaušinių pasakos“ (eilėraščiai vaikams, 2006), „Briedis Eugenijus“ (pasakos vaikams, 2007), „Šisbeitas“ (esė knyga, 2007), „Debesys panašūs į žmones“ (eilėraščių knyga, 2007), „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“ (pasakos, 2007), „Kiškis Pranciškus“ (pasakos, 2007), „Gediminas ir keturi seneliai“ (pasakos, 2007), „Obuolių pasakos ir kriaušių“ (pasakos, 4 papildytas leidimas, 2008), „Kaip pelytė Zita pasaulį išgelbėjo“ (pasakos, 2009). „Varlė Bunkeryje“ (2010), „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“ (pasakos vaikams, išrinkta geriausia 2011 metų knyga vaikams); „Kiškis Pranciškus be abejo“ (pasakos, 2012).
Debiutuodamas kaip atlikėjas, V. V. Landsbergis 2004 m. išleido dvigubą kompaktinę plokštelę „Kaimiečių mantros“, po kurios sekė plokštelės „Žiauriai gražūs romansai“ (2005), „Aš visai nežinau kodėl“ (2006), „Angelas ant stogo“ (2007), „Sapnas“ (2009), „Trylika brolių“ (2010), taip pat yra išleidęs daug pasakų CD vaikams, kuriuose autorius pasakas ne tik seka, bet ir dainuoja.
Kad V. V. Landsbergio kūrybinė veikla yra svarbi, įrodo ir gauti aukšti apdovanojimai: LR švietimo ministerijos premija už nuopelnus vaikų literatūrai (2006), Riterio kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“ (2007), Baltijos valstybių teatrų festivalyje Panevėžyje šis autorius pripažintas geriausiu režisieriumi (2007), taip pat apdovanotas J. Aisčio literatūrine premija už eilėraščių knygą „Debesys panašūs į žmones“ (2008), LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2009).
