Metinė infliacija sausį sulėtėjo iki 2,9 proc. (palyginti su 3,8 proc. 2010 m pabaigoje), tračiau per mėnesį vartojimo kainos vėl ūgtelėjo 0,4 proc., didžiąją dalimi dėl importuojamų į Lietuvą prekių. Vis didėjantį spaudimą infliacijai rodo ir pramonės produkcijos kainų tendencijos: per metus Lietuvoje gamintojų parduota pramonės produkcija pabrango 10,3 proc., o užsienyje – beveik dvigubai sparčiau (19,3 proc.). Tiek vartojimo, tiek gamintojų kainas didina ir toliau brangstantys pasaulyje energetiniai ir maisto produktai.
Įsisukus infliacijos pasiutpolkei, 2011 m. šalių vyriausybėms tenka skubiai ieškoti sprendimų: Vietnamas buvo priverstas 8,5 proc. devalvuoti valiutą, Kinijos vyriausybei infliacija, dėl kurios šalyje per pastaruosius 5 mėn. palūkanų normos buvo padidintos jau tris kartus, taip pat tapo vienu didžiausių galvos skausmu. Augančios kainos ir išlaidi didžiausių ekonomikų pinigų politika pradeda koreguoti aukštyn investuotojų ir verslo lūkesčius dėl pagrindinių palūkanų normų. Metinė infliacija jau peržengė daugumos Europos centrinių bankų tikslines ribas – sausį eurozonos rodiklis siekė 2,4 proc. (pagedaujamas dydis – mažiau nei 2 proc.), Didžiojoje Britanijoje 3,7 proc. siekianti infliacija yra beveik dvigubai didesnė nei užsibrėžtas tikslinis rodiklis. Švedija jau 2010 m. pabaigoje padidino bazinę palūkanų normą 0,25 p.p.
Akivaizdu, kad naujojo bazinių palūkanų normų didinimo maratono pradžia artėja. Ir nors Lietuvoje bendras įsiskolinimo lygis nėra itin aukštas, tiek verslui, tiek gyventojams palūkanų normų augimų iššūkiui reikėtų ruoštis iš anksto.
Jekaterina Rojaka
