Spalio 23 d., minint Kauno rajono įkūrimo 55-erių metų sukaktį, Kauno rajono savivaldybė rengiasi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Myšlibužo rajonu (Lenkija). Šiuos du kraštus graži bičiulystė sieja jau ne vienerius metus. Kasmet liepos mėnesį į greta Myšlibužo miesto esantį Pščelniko mišką, kur 1933 metais žuvo Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, atvyksta Kauno rajono savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, Savivaldybės ir seniūnijų atstovai. Šių metų liepos 23 d. drauge su Myšlibužo rajono seniūnu Andžejumi Potyra gėlių puokštę lakūnų žūties vietoje padėjo Kauno rajono savivaldybės mero pirmoji pavaduotoja Nijolė Kliučienė, mero patarėjas Zigmas Kalesinkas ir Kulautuvos seniūnė Eglė Endrikaitė. Šio vizito metu buvo pasirašytas ir bendradarbiavimo sutarties ketinimų protokolas. Po dviejų mėnesių Derliaus šventėje lenkai svetingai priėmė dar vieną Kauno rajono savivaldybės delegaciją – Administracijos direktoriaus pavaduotoją Reginą Lukoševičienę, Tarybos narius Antaną Makarevičių, Algirdą Žandarą, Česlovą Paulauską, Garliavos seniūnę Rasą Raimondą Grigienę ir Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos direktorių Arūną Bučnį.
Norą bendradarbiauti su Kauno rajonu lenkai yra išreiškę jau prieš trejus metus, kai Kauno rajono savivaldybės delegacija lankėsi Myšlibuže. Pasirašius bendradarbiavimo sutartį atsiras savivaldybėms galimybė plėtoti ir stiprinti tarpusavio santykius švietimo, socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos, kultūros, turizmo ir sporto, aplinkos apsaugos, gelbėjimo ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo srityse. Šalys keisis patirtimi, įgyvendins svarbius infrastruktūros projektus, ypač tarptautinius, ir spręs išvardytų sričių klausimus, taip pat kurs ir rems sąjungų, draugijų, asociacijų ir įmonių ryšius, kurių tikslas keistis patirtimi, užmegzti bendradarbiavimą, pradėti ir plėtoti visuomeninę ir ūkinę veiklą.
Šis Lenkijos kraštas Lietuvai ir Kauno rajonui yra labai artimas. Tai liudija miestą puošianti Kauno rajone gyvenančio skulptoriaus Kęstučio Lanausko 2008 metais sukurta akmeninė skulptūra, stovinti greta šv. Gertrūdos koplyčios, kurioje po tragiško įvykio buvo pašarvoti S. Darius ir S. Girėnas. Apie lietuviams reikšmingą istorinį įvykį pasakoja ir lakūnų žūties vietoje, Pščelniko miške, pastatyta klėtelė-muziejus, ant Lietuvos valstybei priklausančio žemės lopinėlio, saugančio Dariaus ir Girėno žūties paslaptis. Savivaldybės delegaciją visą viešnagės laiką lydėjęs Ferdynandas Lukasikas rodė pušies kamiene Lituanikos sparnų įrėžtus ženklus, pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą Zenono Knyzos sukurtą skulptūra. Tai mūsų tautos lakūnams didvyriams pagarbos ženklai.
Maloni staigmena lietuvių laukė S. Dariaus ir S. Girėno vardu pavadintoje gimnazijoje. Pasak šios ugdymo įstaigos direktorės, prieš suteikiant gimnazijai pavadinimą buvo surengtas referendumas, kurio metu pasiūlyti trys galimi pavadinimai. Du iš jų buvo susiję su Lenkijai reikšmingų asmenybių vardais, tačiau mokyklos ir miestelio bendruomenės apsisprendė gimnaziją pavadinti S. Dariaus ir S. Girėno vardu. Direktorė pasakojo, kad pirmuosius mokslo metus pradėję moksleiviai pirmiausiai palydimi į gimnazijoje įsteigtą muziejų, kur supažindinami su šios įstaigos ir jos vardo istorija. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius A. Bučnys, bendraudamas su šios gimnazijos atstovais, domėjosi galimybe užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius tarp abiejų mokyklų.
Rūta Vaitkevičiūtė, Kauno rajono savivaldybė
