2011 m. gegužės mėnesį LR Seimas priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje dažni atvejai, kai šeimoje smurtauja vyrai. Moterys ir vaikai kenčia smurtą, pažeminimą ir dažnai nesulaukia paramos. Šis įstatymas bus svarbus kovojant su smurtautojais.
Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė kreipėsi į mero pavaduotoją Povilą Mačiulį, kad Kauno miesto savivaldybėje būtų surengta diskusija apie priimtą įstatymą, jo tobulinimą ir įgyvendinimą.
Diskusijoje dalyvavo miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis, tarybos narės Irena Matijošaitienė ir Orinta Leiputė.
Į pasitarimą – diskusiją atvyko Kauno apskrities policijos, prokuratūros, Vaiko teisių apsaugos tarnybų, nevyriausybinių, moterų organizacijų, švietimo skyrių, gydymo įstaigų atstovai, psichologai, ir kt.
Į susirinkusiųjų klausimus atsakė viena iš šio įstatymo kūrėjų Vilniaus moterų namų krizių centro direktorė, Parlamentinės grupės atstovė Lidija Henrika Vasiliauskienė.
Diskusijai profesionaliai vadovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro patarėja Ramunė Jurkuvienė.
Ji akcentavo, kad pasiūlymų dėl šio įstatymo tobulinimo ministerijoje visada laukiama.
Šios diskusijos tikslas – pristatyti ir aptarti Specializuotos pagalbos centrų veiklos modelį bei susipažinti su susitikimo dalyvių patirtimi, kuri prisidėtų rengiant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatytą Specializuotos pagalbos centrų programą ir užtikrintų sklandų šio įstatymo įgyvendinimą.
Mero pavaduotojas Povilas Mačiulis siūlė, kad pirmiausiai didžiausias dėmesys būtų skiriamas darbui su smurtautojais.
„Vyrams turi būti aiškinama, kad jų elgesys ne tik pažeidžia moterų, vaikų teises, bet ir yra nusikalstamas. Būtų idealu, kad vyrai kalbėtų su vyrais apie tikrą vyriškumą, apie mokėjimą bendrauti, sutarti šeimoje. Tokiems vyrams reikėtų ir psichologų pagalbos, nes, ko gero, jie patys užaugę tokiose šeimose, kuriose buvo toleruojamas smurtas ir Žemaitės Vingių Jono įpročiai“, – sakė P. Mačiulis.
Priėmus šį įstatymą miestų ir rajonų areštinėse gali apie 20 proc. padaugėti areštuotų asmenų, nes smurtautoją galima izoliuoti 14 parų, po to sprendimą priims teismai.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas, Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis kalbėjo, kad smurtas šeimose pasireiškia dažniausiai nuo 17 val. ir naktį. Jeigu policiją iškviečia kaimynai arba asmuo, patyręs smurtą, tuomet patrulis surašo protokolą, jį perduoda savo viršininkams ir tuomet pranešimas apie įvykį keliauja pagal galiojančius įstatymus.
Patruliai, budintys naktimis, sulaukia daugybės iškvietimų. Jeigu nėra ryškių smurto žymių, jie neturi teisės iš namų išvežti smurtautojo, nes būtini neginčijami įrodymai. Jis siūlė kurti specialiąsias grupes, kurios spręstų smurto šeimose klausimus.
Apie neginčijamus įrodymus kalbėjo ir prokuratūros atstovė. Nesant tokių įrodymų žmogaus nuteisti neįmanoma. Buvo kalbama ir apie tai, kad moterys, bijodamos smurtautojų keršto, dažnai atsisako rašyti pareiškimus.
Diskusijos dalyviai siūlė, kad būtų steigiamos specialios paskirties (specialiai apmokytos) policijos darbo grupės, kad į įvykio vietą vyktų vyras ir moteris, kad ši grupė spręstų tik smurto apraiškas, nes patruliai nėra šios srities specialistai.
Marijampolės miesto atstovė Adolfina Adolfina Blauzdžiūnienė siūlė pasekti Vokietijos pavyzdžiu, kai smurtautojui per 15 minučių leidžiama pasiimti būtinus daiktus, po to jis vežamas iki atitinkamos sankryžos ir paleidžiamas, o per parą policijos darbuotojus turi informuoti, kur apsistojo.
Panevėžio miesto atstovė, šeimos gydytoja, siūlė steigti vyrų krizių centrus. Šiuose centruose pravesti būtinus užsiėmimus, kol smurtautojai supras savo elgesio ydas.
Dauguma diskusijos dalyvių pritarė, kad gerai, jog toks įstatymas Lietuvoje jau priimtas, tačiau jį dar ilgokai reikės lipdyti.
Specializuotos pagalbos centrai ir didžiuosiuose, ir mažesniuose miestuose tuojau pradės veiklą, tuomet išaiškės jų galimybės ir reikšmė. Aišku viena – šis įstatymas pasitarnaus tiems, kas šiol laukė paramos, padės sutramdyti smurtautojus. Skriaudžiamos moterys, jų vaikai sulauks teisinės, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo ir apgyvendinimo paramos.
Žinoma, būna atvejų, kai smurtauja ir moterys. Tokiu atveju ir su jomis bus kovojama vadovaujantis ką tik priimtu įstatymu.
