krs.lt archyvo nuotr.

Palyginti jauna ir versli bendruomenė, augantis gyventojų skaičius, palanki verslo aplinka, didėjantys atlyginimai, sėkminga kova su nedarbu – tai vis labiau ryškėjantys Kauno rajono privalumai, kuriuos vardija finansų ekspertai.

Vasario 25 dieną „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė ir šio banko Pietų Lietuvos filialo direktorė Kristina Žališkevičienė Kauno rajono savivaldybės vadovams, skyrių vedėjams pristatė situacijos savivaldybėse lyginamąją analizę.

Asmeninių finansų institutas savivaldybių nereitinguoja, tačiau pateikia naudingos statistikos.

Aptariant Lietuvos savivaldybių demografinius rodiklius, pajamų skirtumus, socialinės paramos poreikį, komunalinių paslaugų tarifus ir pradelstų mokėjimų šešėlius buvo lyginama, kaip Kauno rajonas atrodo tarp kitų 60-ties savivaldybių.

Nors pastarųjų keliolikos metų demografinės tendencijos Lietuvai negailestingos, tačiau Kauno rajonas yra vienas iš nedaugelio, kuriame gyventojų nuolat daugėja. Vilčių teikia ir kitas rodiklis –amžiaus vidurkis. Jei Lietuvoje gyventojai vien per 2012-uosius „paseno“ pusmečiu, ir šis rodiklis yra jau beveik 41 metai, tai Kauno rajono savivaldybė yra viena jauniausių – jos gyventojų amžiaus vidurkis – 38,8 metų.

Statistika rodo, kad per paskutiniuosius metus išvažiuojančiųjų iš Lietuvos skaičius sumažėjo. Šiuo požiūriu Kauno rajonas siekia Lietuvos vidurkį: tūkstančiui gyventojų 2012 metais teko 18 išvykusiųjų. Atvykstančiųjų skaičius visoje Lietuvoje pernai padidėjo 200 proc.

Pagal vidutinio darbo užmokesčio augimo tempus Kauno ir Kretingos savivaldybės yra lyderės – užmokestis čia didėjo 5,2 proc., o visoje Lietuvoje – 2,4 proc. Pagal vidutinį darbo užmokestį – jis siekia 1 522 Lt – Kauno rajonas kol kas yra keturioliktoje vietoje. Viltingai nuteikia ir tai, kad senatvės pensija rajone ūgtelėjo nuo 733 Lt 2011 metais iki 803 Lt 2012-aisiais.

2012 m. Kauno rajone sumažėjo registruotų bedarbių: pagal jų skaičių rajonas yra 11 vietoje, vidutiniškai čia registruota 9,5 proc. bedarbių (Lietuvos vidurkis – 11,5 proc.).

Tai, kad savivaldybė yra ekonomiškai aktyvi, patvirtina ir verslo subjektų bei darbo vietų skaičius augimas. Visoje Lietuvoje verslo subjektų augimas siekė 4 proc., o Kauno rajonas pagal šį rodiklį pateko į geriausiųjų dešimtuką.

„Kauno rajono stiprybė yra ta, kad jo vadovai mąsto strategiškai ir randa bendrą kalbą su verslu“, – pastebėjo Odeta Bložienė.

2012 metais šalyje daugėjo paramos gavėjų, tačiau mažėjo vienam gavėjui tenkanti paramos suma. Lietuvoje 1 000 gyventojų teko 128 socialinės paramos gavėjai, o Kauno rajone – tik 90. Nedidelis ir namų ūkių praleistų mokėjimų skaičius.

Tačiau tai nereiškia, kad Kauno rajono savivaldybės vadovai neturi rūpesčių. Vienas jų – palyginti dideli šilumos ir karšto vandens tarifai.

Meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad tam didelės įtakos turi kai kurių pakaunės miestelių priklausomybė nuo „Kauno energijos“. Savivaldybė pateikė paraiškas renovuoti 10 katilinių, tačiau finansavimą gavo tik Babtų katilinei.

Didelės lėšos skiriamos vandentvarkai. Beje, šaltas vanduo Kauno rajone yra palyginti pigus.

„Malonu matyti, kad Kauno rajono vadovai kuria ilgalaikes strategijas, todėl gali pasidalinti vertinga patirtimi“, – sakė Kristina Žališkevičienė.

„Džiaugiuosi, kad galime pamatyti savo silpnesnes pozicijas ir pasidžiaugti stipriosiomis pusėmis. Ant laurų miegoti neketiname, nes problemų turime, jas žinome ir esame pasiryžę jas spręsti“, – aptardamas susitikimą kalbėjo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: