(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Kol politikai delsia įteisinti greitųjų kreditų bendrovių veiklos reguliavimą, prasiskolina tūkstančiai krašto gyventojų ir jau kas penktas greitąją paskolą paėmęs žmogus neišgali jos grąžinti.

Greitųjų kreditų nebegali grąžinti per 6,2 tūkst. šalies gyventojų, kiekvieno jų vidutinė skola viršija 1600 litų. Iš viso Lietuvos žmonės dabar yra pradelsę grąžinti greitųjų kreditų įmonėms 10 mln. litų.

Per pusmetį, nuo pernai rugsėjo, ši skola padidėjo beveik 4 mln. litų, o blogų skolininkų gretos pasipildė dar 2 tūkst. žmonių. Tiek kainavo pusmetis valdžios delsimo, nes nesiimta jokių priemonių prieš gyventojų skurdinimą. Prieš porą metų taip pat abejingai buvo stebimas komercinių bankų pinigų lietus ir neužkirstas kelias žmonių skolinimuisi.

Pernai spalį Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Vartojimo kredito įstatymo projektą. Rudens sesijoje jo nepatvirtinę parlamentarai davė dar pusmetį laiko greitųjų kreditų verslui nekontroliuojamai vešėti.

Dabar jų veikla jau virsta socialine problema. Skolose skęstantys klientai paskui save tempia ir pačias bendroves. Veiklą sustabdė jau kelios greitųjų kreditų dalytojos, nesugebėjusios įvertinti klientų nemokumo rizikos.

Pasak ekspertų, jeigu Seimas per pavasario sesiją priimtų Vartojimo kredito įstatymą ir bent nuo vidurvasario jis įsigaliotų, toks apynasris aptramdytų ir godžius skolintojus, ir savo galimybes pervertinančius gyventojus.

Šiuo metu greitųjų vartojimo kreditų dalytojai nėra įpareigoti tikrinti kliento mokumo. Jiems rūpi tik jų verslo rizika ir jie neretai piktnaudžiauja finansinio išsilavinimo stokojančių asmenų atžvilgiu.

Kas mėnesį – po pusę milijono

Tai, kad šalies gyventojai neišgali greituosius kreditus teikiančioms įmonėms grąžinti 10 mln. litų, praėjusią savaitę Seimo Europos informacijos biure tvirtino Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė. Pasak jos, kelios tokios bendrovės jau yra sustabdžiusios savo veiklą, nes nesugebėjo įvertinti klientų negebėjimo grąžinti pasiskolintas lėšas rizikos.

“Pastaraisiais metais rinka plėtėsi sparčiai, tačiau klientų skaičius augo lėtai, taigi dalies įmonių lūkesčiai liko nepatenkinti. Įvertinusios ateities perspektyvas kai kurios įmonės nusprendė šios veiklos netęsti”, – veiklos sustabdymo priežastis dėstė K.Nemaniūtė. Pasak jos, rinkai plėstis jau nėra vietos, dalis įmonių šio verslo net nebūtų pradėjusios, jei būtų tinkamai apsvarsčiusios galimybes ir riziką.

“Kitos įmonės, siekdamos pelnyti pranašumą, nuolat aršiai konkuruoja. Įvairiausios akcijos, reklaminiai klipai reikalauja nemažų investicijų, verslo žinių bei kūrybiškumo. Kai kurios bendrovės netgi ryžosi paskolas teikti be palūkanų. Rinkoje išliks stipriausieji”, – prognozavo K.Nemaniūtė. Paklausta, gal įsigaliojęs rinką reguliuojantis įstatymas bus dar viena iš priežasčių, dėl kurios bendrovės stabdys veiklą, pašnekovė įsitikinusi, kad tokia tikimybė itin menka.

Dabar šalyje veikia apie 30 įmonių, kurios teikia greituosius kreditus, iš viso šios bendrovės yra išdalijusios 50 mln. litų paskolų.

Kreditų biuro “Creditinfo” duomenimis, pernai rugsėjį gyventojai greitųjų kreditų įmonėms buvo pradelsę grąžinti 6,3 mln. litų, o šiemet vasarį – jau 10 mln. litų. Skolos greitųjų kreditų bendrovėms nuolat auga – po pusę milijono litų per mėnesį.

Veiklą stabdys ne vienas

“Augančios skolos rodo, kad šansai bendrovėms susigrąžinti išdalytus kreditus mažėja. Taigi kredito įmonės ateityje su finansiniais sunkumais susidurs gana dažnai. Tai lemia dvi priežastys – auganti konkurencija tarp jų ir nekokybiškai vertinama kliento kredito rizika. Savo galimybes pervertino ne tik skolininkai, bet ir bendrovės”, – sakė kreditų biuro “Creditinfo” teisininkas Anatolijus Kisielis.

Pasak jo, greitųjų kreditų bendrovių padėtis nėra vienoda – vienos laikosi geriau, kitos neabejotinai mąsto apie veiklos sustabdymą, nes paskolino per daug savo pinigų ir šiuo metu labiau suinteresuotos skolas susigrąžinti nei plėstis.

“Reikia pripažinti, kad greitųjų kreditų išdavimo sąlygos yra griežtinamos, tačiau yra tokių įmonių, kurios ir šiandien netikrina savo klientų mokumo. Greitųjų kreditų paklausa nėra pastebimai sumažėjusi. Šioje rinkoje šiuo metu palūkanos mažėja, tačiau tai lemia ne rizikos valdymo priemonės, o konkurencija”, – sakė pašnekovas. Pasak A.Kisielio, pasitaiko atvejų, kai greitaisiais kreditais žmonės bando padengti kitas skolas, tačiau tokių asmenų nėra daug ir tai nėra tendencija.

Pasipinigavimo aukos

Kaip informavo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), per 2009 metus skundai dėl finansinių paslaugų sudarė 5,5 proc. visų gautų skundų. 30 proc. visų raštu gautų vartotojų skundų dėl finansinių paslaugų buvo dėl vartojimo kreditų, iš jų – 50 proc. skundų – dėl greituosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių veiksmų.

“Remiantis pernai gautais skundais, vartotojams kilo problemų dėl kredito grąžinimo anksčiau termino. Antai vartotojai, pervedę bendrovei visą nurodytą kredito sumą, tikėjosi grąžinę kreditą prieš terminą bei tinkamai įvykdę sutarties sąlygas. Tačiau po kelerių metų jie sulaukė greituosius vartojimo kreditus teikiančios bendrovės rašto, kad vis dar yra skolingi jai nemažai pinigų. Paaiškėjo, kad vartotojų prieš kelerius metus sumokėta visa kredito suma nebuvo įskaityta kaip galutinis mokėjimas, o tik kaip eilinė įmoka, nuo kurios visus tuos metus buvo nuskaitomos mėnesio įmokos su priskaičiuotomis palūkanomis. Vartotojams nebuvo tinkamai paaiškinta, kad kreditas anksčiau termino turi būti grąžinamas tą dieną, kurią jiems buvo paskaičiuota mokėtina suma”, – sakė VVTAT Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Toma Stašaitytė.

Pasak jos, žmonės taip pat skundėsi dėl greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių taikomų mokesčių už priminimo apie skolą laiškus, kurių kaina siekia net iki 50 litų. “Bendrovės galimai naudojasi savo, kaip stipresniosios sutarties šalies, turinčios teisę vienašališkai nustatyti ir keisti paslaugų įkainius, padėtimi, nepagrįstai praturtėdamos silpnesniosios sutarties šalies sąskaita, – teigė T.Stašaitytė. – Tad pastaruoju metu daugėja skundų, kuriuose vartotojai nurodo, jog nebeišgali sumokėti paskolos ir prašo tarpininkauti tariantis su kreditoriumi dėl paskolos sutarties pakeitimo ar mokėjimo atidėjimo.”

Stabilu, bet būtų stabiliau

Lietuvos bankas nekontroliuoja greitųjų kreditų teikėjų veiklos. Šią funkciją nuo vidurvasario turėtų pradėti vykdyti VVTAT.Lietuvos banke pasiteiravo, kokia dabartinės padėties šioje rinkoje įtaka šalies finansiniam stabilumui.

“Nors ši rinka yra sparčiai auganti, bet išduotų paskolų suma nėra didelė ir mažai reikšminga bendrame šalies paskolų ir skolų kontekste. Antra, paskolas išduodančios bendrovės skolina savo lėšas ir prisiima skolininkų nemokumo riziką. Todėl įsiskolinimų svoris nėra didelis. Tačiau svarbu, kad greitųjų kreditų įmonių klientai – asmenys, kurie jau yra susidūrę su finansiniais sunkumais ir neturi galimybių skolintis bankuose. Dabartinės tendencijos nėra pozityvios, bet įtakos šalies finansiniam stabilumui jos neturi”, – sakė Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininko pavaduotojas.

Jis pripažino, kad skolindamiesi labai brangiai žmonės susiduria su “ne itin maloniomis pasekmėmis” – turto areštu, priverstiniu skolos išieškojimu ar turto varžytinėmis.

G.Šimkus sakė, kad Vartojimo kredito įstatymas, kai pagaliau jį priims Seimas, paveiks ne tik greituosius kreditus išduodančių bendrovių, bet ir visų juridinių asmenų, kurie teikia vartojimo kreditus, veiklą. “Skolinimas fiziniams asmenims vartojimo tikslais įgis universalią formą, tai leis palyginti tiek bankų paskolas, tiek greituosius kreditus. Skaidrumo į tokį skolinimąsi, be abejonės, bus įnešta. Tokio reguliavimo Lietuvai jau reikėjo. Tuo bus įgyvendintos ir Europos Sąjungos direktyvos”, – dėstė Lietuvos banko specialistas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: