(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Spalio 28 dieną, ketvirtadienį, Raudondvario p. 150 esančioje konferencijų salėje vyks nemokama paskaita tema: „Hipertermija – mažiausio šalutinio poveikio būdas vėžiui gydyti?“. Paskaitą ves Prof. Vida Mildažienė: fizinių mokslų daktarė, biomedicinos mokslų habilituota daktarė; VDU Kauno Botanikos sodo direktorė; Lietuvos moklsų tarybos narė, VDU Senato narė, Lietuvos biochemikų draugijos sekretorė, Kauno mokslo festivalio „Pamatyk kitaip“, Tyrėjų nakties Lietuvoje 2009, daugelio kitų švietėjiškų ir mokslo populiarinimo projektų organizatorė, Nacionalinės moksleivių akademijos) Biologijos ir biochemijos sekcijos vadovė.

Hipertermija vadinamas kūno temperatūros padidėjimas virš įprastinės temperatūros. Dar senovės Egipte, Graikijoje, Romoje kaitinimas buvo taikomas įvairioms ligoms gydyti. Antikos laikais vėžys buvo gydomas įkaitinta geležimi arba guldant ligonius į karštą smėlį. Daug vėliau buvo patvirtinta, kad esant karščiavimo temperatūrai, sunyksta tam tikri augliai. Šiuo metu Europoje veikia keli hipertermines onkologijos centrai. Juose taikomi įvairūs būdai sukelti įvairaus laipsnio vietinę arba visuminę hipertermiją, pavyzdžiui, ligonis guldomas į tam tikrą kapsulę ir ten kaitinamas. Tai labai patrauklus būdas gydyti vėžį, nes jis daug pigesnis ir turi daug mažesnį šalutinį poveikį, lyginant su įprastiniais terapiniais būdais (radioterapija, chemoterapija, imunoterapija ir chirurgija). Derinant hipertermiją su šiais gydymo būdais, didėja jų veiksmingumas.

Mokslininkai nustatė, kad vėžinės ląstelės dažnai žūsta greičiau negu normalios esant aukštesnei už fiziologinę (41-45°C) temperatūrai. Kita vertus, nervinės ir širdies ląstelės taip pat yra labai jautrios kaitinimui. Tyrėjus domina klausimas kaip sunaikinti vėžines ląsteles kartu išsaugant sveikų audinių gyvybingumą ir funkcijas? Norint sėkmingiau taikyti hiperterminę terapiją, būtina ištirti molekulines skirtingo audinių jautrumo kaitinimui priežastis.

Paskaita apžvelgia tai, ką šiuolaikiniams mokslininkams pavyko atskleisti apie kaitinimo įtaką normaliems ir vėžiniams audiniams. Kalbant apie tokią sudėtingą ligą kaip vėžys, būtina suprasti, kad po šia bendra sąvoka telpa daugybė labai skirtingų ląstelės išsigimimų. Klaidinga būtų tikėtis, kad visoms vėžio formoms vienodai sėkmingai galima taikyti vieną gydymo būdą. Lietuvoje prof. V.Mildažienės vadovaujama VDU tyrėjų grupė vykdo Lietuvos mokslų tarybos remiamą projektą, kurio tikslas yra tirti molekulinius hipertermijos poveikio įvairioms ląstelėms mechanizmus. Šiuo metu atliekami eksperimentai, kuriais siekiama įvertinti normalių audinių – kepenų ir širdies, atsaką į hipertermiją. Grupės mokslininkai pirmieji nustatė, kad jis priklauso nuo lyties ir amžiaus. Lietuvos mokslininkai kaip tik ir siekia atsirinkti, kurioms vėžio formoms gydyti šie būdai gali tikti, o kurioms – ne. Dirbama taip pat su vėžinių ląstelių linijomis, bendradarbiaujama su Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: