Jungtinės Valstijos pirmadienį siuntė signalus, kad palaiko nugalėtojus Ukrainos krizėje, tačiau buvo pakankamai apdairios ir nedemonstravo per didelio džiaugsmo.
Vašingtonas pasirinko pamatuotą atsargumą, o ne atvirą džiūgavimą, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš Kijevo, o opozicija kruviną sukilimą transformavo į rizikingą politinį pereinamąjį procesą.
JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos atstovai apdairiai kalbėjo per spaudos konferencijas, saugodamiesi dar labiau užgauti Rusijos išdidumą, nukentėjusį kritus Maskvos parankiniui Kijeve.
Vašingtonas viešumoje elgėsi santūriai ir vengė piktdžiugiškų replikų, juolab kad JAV administracijoje tvyro nusivylimas dėl Maskvos palaikymo kitam represijų nevengiančiam naudoti lyderiui – Sirijos prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui).
Baltieji rūmai suvokia, kad yra gyvybiškai svarbu išsaugoti trapius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tikintis jo palaikymo gyvybiškai svarbiose derybose dėl Irano branduolinės programos ir tarptautinių pajėgų išvedimo iš Afganistano.
Tačiau taip pat nujaučiama, kad naujausioje Ukrainos revoliucijoje dar nepadėtas taškas ir kad išlieka sunkiai prognozuojamų scenarijų tikimybė, kol tos šalies kunkuliuojanti politika aprims.
Vašingtonas jau perspėjo dėl dviejų potencialių, nors iš pažiūros menkai tikėtinų tos krizės raidos krypčių: Ukrainos skilimo į prorusišką ir proeuropietišką dalis arba Rusijos karinės intervencijos.
“Amerikiečiai aiškiai suvokia, kad jiems reikalingi tam tikri konstruktyvūs ryšiai su Rusija”, – sako Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo biuro Berlyne pareigūnas Joergas Forbrigas (Jorgas Forbrigas).
“JAV (taip pat) galbūt baiminasi, jog blogiausia dar priešakyje; kad šis konfliktas tampa nevaldomas; kad rusai gali būti nelinkę daryti absoliučiai jokių kompromisų – kad jie kausis nagais ir ragais”, – pažymėjo jis.
Baltieji rūmai pirmadienį paragino Kijevą suformuoti technokratų vyriausybę ir žengti į pirmalaikius rinkimus.
Vašingtonas taip pat pasiuntė antrąjį pagal rangą Valstybės departamento pareigūną Williamą Burnsą (Viljamą Bernsą) į Kijevą, kur jis ragins imtis ekonomikos ir politikos reformų.
Laikinasis Ukrainos lyderis Oleksandras Turčynovas apibūdino sunkią valstybės padėtį po to, kai internetą užplūdo nuotraukos iš prabangių V.Janukovyčiaus rezidencijų – su senovinio burlaivio kopija ir asmeniniu zoologijos sodu.
“Dauguma vyriausybės darbuotojų pasitraukė iš postų. Iždas tuščias. Mums nepakanka pinigų, kad grąžintume skolas”, – perspėjo jis.
W.Burnsas bus aukščiausio rango JAV pareigūnas, aplankęs Ukrainą po to, kai kita aukšta Valstybės departamento diplomatė Victoria Nuland (Viktorija Njuland) gruodį susitiko su protestuotojais Kijevo centre.
V.Nuland vizitas buvo iki šiol drąsiausias JAV žingsnis per Ukrainos krizę, tačiau Vašingtonas daugiausiai tenkinosi tuo, jog diplomatinėms pastangoms vadovauja Europos pareigūnai.
Jungtinės Valstijos taip pat darbavosi užkulisiuose, siekdamas užtikrinti finansinės pagalbos paketą Ukrainai, “paliktai ant ledo”, kai Maskva įšaldė pažadėtą 15 mlrd. JAV dolerių pagalbą.
Tačiau Vašingtonas susilaikė nuo O.Turčynovo pripažinimo teisėtu valstybės vadovu.
Kai Kijeve beveik tris mėnesius vyko masiniai protestai prieš V.Janukovyčiaus vyriausybę, Vašingtonas reiškė palaikymą demonstrantams, tačiau taip pat tikino, kad nesikiša į Maskvos įtakos zonoje esančios valstybės reikalus.
B.Obama praeitą savaitę sakė Rusijai, kad nereikėtų manyti, jog jis planuoja kokius nors ėjimus tarsi per didžiulio masto Šaltojo karo laikų šachmatų partiją.
Penktadienį jis valandą telefonu kalbėjosi su V.Putinu, nors Vašingtonas atmeta Maskvos viziją apie “įtakos zoną” tame regione.
Tačiau netgi atvirais motyvais pagrįsti Vašingtono veiksmai Maskvoje dažnai vertinami kitaip.
Rusija tūžo dėl daugelio Vakarų šalių manevrų, tokių kaip NATO plėtra į rytus arba JAV priešraketinės gynybos skydas Europoje.
JAV pareigūnai sakė, jog B.Obama tik dėl sutapimo pirmadienį susitiko su Gruzijos premjeru Iraklijumi Garibašviliu, kurio provakarietiška šalis taip pat yra atsidūrusi Maskvos ir Vašingtono interesų sankirtoje.
B.Obama žadėjo “nesvyruojantį” palaikymą Gruzijos “euroatlantiniams siekiams”. NATO yra pažadėjusi, kad Tblisis galės kada nors ateityje įstoti į Vakarų šalių karinį aljansą.
Valstybės departamento atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) pareiškė, kad Maskva neturi jokio pagrindo įtarti Vašingtoną turint kokių nors “Šaltojo karo” motyvų dėl Ukrainos.
Ukrainos ateitį turi spręsti ukrainiečiai, o ne “Jungtinės Valstijos, Europa, Rusija arba kas nors kitas”, pabrėžė ji.
Kitas aukštas JAV pareigūnas, pageidavęs neviešinti jos vardo, sakė, kad JAV palaikymas Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai “nėra nulinės sumos lošimo su Rusija dalis”.
“Nemanome, kad tų šalių sprendimas eiti europiniu keliu turėtų užkirsti joms galimybę palaikyti vaisingus ryšius su Maskva – šią poziciją mes pateikėme kolegoms Rusijoje įvairiuose valdžios lygiuose”, – aiškino jis.
Pareigūnai taip pat sakė, jog potencialus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos paketas Ukrainai, dėl kurio buvo diskutuojama per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministru susitikimą Australijoje, taip pat tikėtina JAV pagalba gali apytikriais atitikti sumą, kurią anksčiau Kijevui žadėjo paskolinti Maskva, dabar įšaldžiusi tuos planus.
“Manau, aišku, kad TVF išties turi galimybę paskolinti Ukrainai bet kokią sumą, kokios reikia Ukrainai”, – pažymėjo aukšto rango pareigūnas, bet pridūrė, jog Vašingtonas dar nėra pasiruošęs įvardyti sumą, kurią galėtų gauti Kijevas.
