Baigiantis metams, įvairių sričių ekspertai pateikia metų apibendrinimus ir prognozes kitiems metams. Šį kartą pranašystėmis neužsiimsime, bet peržiūrėsime, kas nutiko šiais 2014 metais stogų dangų pasaulyje. Lietuvoje statybų sektorius iš esmės klestėjo, todėl daugybė architektų dirbo su unikaliais ir originaliais sprendimais.
Pasyvūs namai
Daugiausia dėmesio buvo skiriama pasyviųjų namų statybai. Primename, kad pasyvūs namai – A energetinę klasę turintys namai (tam reikalingas specialiai išduodamas sertifikatas) – labai taupūs ir efektyviai naudojantys energiją. Stogo dangos šiame A klasės „reikale“ vaidino ypatingą vaidmenį, nes viena iš pagrindinių energijos taupymo vietų yra namo stogo konstrukcija ir danga. Buvo renkamasi daugiau plokščių stogų konstrukcijų, kad energetinis efektyvumas būtų didesnis, tačiau neužmirštami ir šlaitiniai stogai. Skarda, šiferis, bituminė danga – populiariausios stogo dangos Lietuvoje.
(Ne)tradicinės stogo dangos
Į architektų akiratį vis dažniau papuola netradicinės šiems laikams stogo dangos, kurios kažkada buvo laikomos tradicinėmis. Lietuvoje buvo vėl atgaivintos trijų rūšių stogų dangos:
Velėna. Tai seniausia pasaulyje stogo danga. Dažniausiai ant plokščio stogo yra klojamas storas velėnos sluoksnis, kuris natūraliai auga ir apsaugo namo stogą nuo šalčio, drėgmės ir kitų išorės veiksnių. Toks stogas labai dažnas ir pasyviuose namuose, kurie statomi ant šlaito, kur visa siena yra paslėpta po žeme (į aplinką patenka mažiau energijos, namo siena šildoma iš žemės).
Šiaudai. Tradicinė lietuviška stogo dengimo technologija, be abejonės, yra šiaudai. Žemės ūkio šalyje šio gero pakanka net ir pačiais nederlingiausiais metais, todėl stogus dengti šiaudais – racionalus sprendimas. Dėl savo autentiškos išvaizdos ši danga pasirenkama statant kaimo turizmo sodybas. Deja, nepaisant visų šiaudų stogo privalumų, šis būdas ir toliau lieka daugiau dekoratyvinis, parodomasis, nei kasdieninis.
Gontai. Šis stogų dengimo būdas yra sugrąžintas iš šimtmetį trukusios užmaršties, kur jį nustūmė pramoniniu būdu pradėtas gaminti asbestu „pagardintas“ šiferis. Gontai yra plonos drebulinės (arba maumedžio) lentelės, kurios yra klojamos viena ant kitos, kaip žuvies žvynai. Ši technologija gyva išliko tik kai kuriose Lietuvos vietose, dažniausiai ant ūkinių pastatų. Su pasididžiavimu galime teigti, kad 2014-ji yra šios technologijos atgaivinimo metai, nes vis daugiau apie ją kalbama.
Kuo daugiau kalbame apie šias retas stogų dengimo technologijas, tuo didesni šansai, kad kitais metais dar daugiau projektuotojų jas pasirinks savo unikaliems ir ekologiškiems projektams. Ekologija – viena iš pagrindinių šiuolaikinės statybos varomųjų jėgų, kuriai vis daugiau ir daugiai skiriama dėmesio.
Šiferio pabaiga?
Šis klausimas namų savininkų yra kartojamas jau nebe vienerius metus iš eilės. Atsakymas į jį yra aiškus – jokiu būdu NE! Šiferis – ideali stogo danga Lietuvai, nes jis gaminamas čia pat Lietuvoje, Naujojoje Akmenėje. Mes turime gamtinių išteklių, iš kurio gaminame saugų (beasbestinį) ir kokybišką šiferį. Metalo rūdos nekasame, tad skardinė stogo danga nėra mūsiškė danga, naftos turime mažai, o anglį tenka atsivežti iš Lenkijos ar Ukrainos, tad ir bituminė danga mūsų šalyje nėra natūrali. Tuo tarpu šiferis yra visiškai natūralus Lietuvos produktas, kuriuo dar galime didžiuotis kaimynuose.
Šiferis yra ilgaamžė ir patikrinta stogo danga, kurią plačiai naudojame ir toliau naudosime savose statybose.
Štai tokios įžvalgos apie praėjusius metus stogo dangų rinkoje. Kiti metai bus panašūs, tačiau gali ateiti įvairių naujovių, apie kurias papasakosime kituose straipsniuose.
