Šiandien Kauno oro uoste (KUN) vyko mokomosios gelbėjimo tarnybų pratybos.
Vyko tariamos orlaivio avarijos likvidavimas ir nukentėjusiųjų gelbėjimas. Pratybose dalyvavo specialistai iš 12 institucijų, informacijos teikimo tvarka, tarnybų veiksmai buvo suplanuoti minučių tikslumu, menamos avarijos padarinių likvidavimas pavyko sklandžiai ir numatytu laiku. Gelbėjimo operacijai vadovavo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacinio vadovavimo skyriaus vyresnysis specialistas Rimvydas Paulauskas.
„Esant ekstremaliai situacijai oro uoste, visos tarnybos privalo tiksliai žinoti savo funkcijas, laiko klausimams ir ilgiems svarstymams nebelieka. Todėl, nors tikimės, jog šis scenarijus liks tik teorinis, tokios pratybos yra labai svarbios siekiant užtikrinti pasirengimą įvykus orlaivio avarijai“, – sakė Kauno oro uosto Aerodromo saugos vadovas Tomas Urbonas.
Šiandien nuo 12 val. Kauno oro uoste 30 sekundžių buvo girdima nelaimės sirena – buvo pradėtos pratybos. Šių pratybų tikslas – gerinti pasirengimą ir bendradarbiavimą tarp oro uosto tarnybų ir spec. miesto tarnybų, įvykus avarijai už oro uosto teritorijos.
Pratybose dalyvavo Kauno oro uosto darbuotojai, Kauno raj. ir Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stoties specialistai, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Kauno dalinys, Kauno visuomenės sveikatos centras, VĮ „Oro navigacija“, Kauno skrydžių valdymo centras, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kauno oro uosto užkarda, UAB „Litcargus“, UAB „Aviacijos paslaugų centras“.
Vykusias pratybas stebėjo ir aptarime dalyvavo Susisiekimo ministerijos, Civilinės aviacijos administracijos, Kauno raj. Savivaldybės Civilinės saugos tarnybos, Vilniaus, Šiaulių, Palangos oro uostų atstovai.
Šiuo metu iš Kauno oro uosto tiesiogiai galima pasiekti 23 Europos oro uostus. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 872 tūkstančius. Kauno oro uostas yra vienintelis oro uostas Europoje 9 metus iš eilės nuosekliai didinęs keleivių skaičių. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – oro uosto paslaugomis naudojasi Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.
