Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kuri yra parengusi potvynių rizikos valdymo projektą, ir paprašė pateikti informaciją apie Nemuno, Neries ir Nevėžio upių ruožus, kuriuose prognozuojamas didelis arba vidutinis pavojus, vietas, kurioms negresia potvynis ir vietas, kuriose potvynis laikomas ekstremaliu įvykiu, vandens gylį, apsaugos būdus ir priemones, kaip sušvelninti galimus neigiamus padarinius.
Pernai per potvynį nukentėję Radikių sodų bendrijos gyventojai baiminasi, kad panaši situacija gali susidaryti ir šiemet. Jie kreipėsi į Savivaldybę, kad prašydami pagalbos ir patarimų, kaip elgtis, kad išvengti pavojaus. Savivaldybėje surengtas posėdis, į kurį pakviesti specialistai – Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas Antanas Dambrauskas, Kauno aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono aplinkos inspektorius Giedrius Valiukevičius – išklausyta jų nuomonė, ką realiai reikėtų daryti sodininkų bendrijai, kad galimi potvyniai ateityje mažiau paliestų gyventojų turtą ir pažeistų aplinką.
Sodininkų bendrijos nariai Algirdas Čepulis ir Arvydas Makauskas teigė, kad kiekvieną pavasarį pagrindinė kliūtis yra salos prie „Maximos“, ten kaupiasi ledų sangrūdos. Jie siūlė salas pašalinti. Nuo potvynio Radikių sodininkų bendriją saugodavo pylimas, tačiau jį kažkas išardė. Specialistų nuomone, jį reikėtų atstatyti. Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas žadėjo studentų pagalbą, jie galėtų išmatuoti ir įvertinti pylimo altitudę.
Kauno rajono savivaldybės informacija
