Rudens ryto dargana: kapsi lietaus lašai, skuba susigūžę praeiviai, dūzgia mašinos. Taip prasidėjo tradicinė Kauno rajono lituanistų rudens išvyka į Šilutę, Pagėgius, Rambyno kalną, Bitėnų kapinaites.
Mažoji Lietuva – tai lietuviško rašto ir knygos ištakų kraštas. Čia buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba (M. Mažvydo „Katekizmas“, 1547), pirmą kartą išversta Biblija, išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika (D. Kleinas, 1653 m.), pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba („Aušra“, 1883), sukurti pirmieji lietuviški eilėraščiai, pirmoji poema (K. Donelaičio „Metai“), čia gyveno, dirbo lietuvių filosofai, švietėjai, kalbininkai, poetai, kiti žymūs veikėjai.
Kauno rajono lituanistai svečiavosi Šilutės pirmojoje gimnazijoje, susipažino su savita jos istorija, gimnazistų pasiekimais, virtualiai pakeliauti gimnazijos ir Šilutės miesto istorijos keliais.
Trumpai pasižvalgę po Šilutę, nukeliavę iki Evangelikų liuteronų bažnyčios, pasivaikščioję po rudenėjantį Hugo Šojaus dvarą, ekskursantai pajudėjo Pagėgių link.
Ekskursijos organizatorė Kauno rajono lituanistų metodinio būrelio pirmininkė Zigrita Petraitienė kelionėje vis primindavo, kiek daug mūsų kraštui svarbių asmenybių susiję su Mažąja Lietuva. Štai važiuodami pro Vainutą visi prisiminė čia raštininku dirbusį Antaną Baranauską. O kur dar didieji lietuvininkai – Vydūnas, L. Rėza, J. Zauerveinas, D. Zaunius, M. Jankus, J. Brodovskis, E. Givezijus, F. Bajoraitis, I. Kantas, P. Jakštas, I. Simonaitytė.
Pagėgiuose buvo aplankyta Algimanto Mackaus gimnazija, nuo 2003 m. čia veikiantis jo muziejus, kuriame eksponuojama ir saugoma daugiau kaip 100 poeto A. Mackaus, jo šeimos ir artimųjų originalių nuotraukų, kopijų, rankraščių.
Būnant šiame krašte būtinai reikėjo aplankyti legendomis ir padavimais garsėjantį Rambyno kalną. Ant senovėje buvusio vienos seniausių baltų šventviečių nuo seno buvo švenčiamos įvairios šventės.
Kaip tik čia, ant Rambyno kalno, 1895 m. įvyko pirmoji lietuvių dainų šventė, kurios iniciatorius buvo Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, chorų vadovas, rašytojas, filosofas Vydūnas. Ir vėliau čia kasmet vykdavo lietuvninkų šventės ir susirinkimai, buvo švenčiamos Joninės.
Čia pat ir Bitėnų kapinaitės: lituanistai nulenkė galvas, uždegė pagarbos žvakutes šviesuoliams Vydūnui, Martynui Jankui.
Džiugu, kad gražios, prasmingos Kauno rajono lituanistų edukacinės kelionės tęsiasi – ne vienas lietuvių kalbos mokytojas gali pasigirti, kad jau kartu keliauja dešimt, dvidešimt ar net trisdešimt metų.
Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, mokytojas ekspertas Kęstutis Juška paatviravo, kad ši kelionė jam – dvidešimt devintoji, o Lapių pagrindinės mokyklos direktorė Vaida Trofimišinienė pašmaikštavo, kad jai metuose yra trys šventės: Velykos, Kalėdos ir tradicinė lituanistų išvyka.
