Seimo laikinajai komisijai dėl partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderio Rolando Pakso teisių atstatymo frakcijų poziciją pristatę valdančiųjų atstovai pabrėžė pritarę Konstitucijos pataisai dėl kandidatavimo po apkaltos, tuo metu liberalų vadovas Eligijus Masiulis teigė, kad partija sutiktų su siauresniu kandidatavimo galimybių atstatymu.
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas trečiadienį komisijos posėdyje sakė, jog partija pripažįsta, kad reikia įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl R.Pakso, ir sutiktų paremti Konstitucijos pataisą, kuri šiam politikui atvertų kelią dalyvauti Seimo ir savivaldos rinkimuose. Tačiau galimybes iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui vėl kandidatuoti prezidento rinkimuose liberalai vertina skeptiškai.
“Mes sunkiai matytume galimybę revizuoti R.Pakso teises dėl dalyvavimo rinkimuose į prezidento postą. Mūsų kompromisas – į kitas pareigas, savivaldybių ir Seimo rinkimus R.Paksui turi būti sudaryta teisė dalyvauti”, – per komisijos posėdį sakė E.Masiulis.
Jis siūlė komisijos nariams apsvarstyti dar vieną galimą kelią – referendumu keičiant Konstituciją, kad dėl galimybių kandidatuoti po apkaltos pasisakytų piliečiai.
“Dar vienas kelias, kurį noriu komisijai siūlyti pasvarstyti – referendumo kelias. Yra galimybės suformuluojant tam tikrą klausimą atsiklausti visuomenės referendumo būdu, keičiant Konstituciją ir nustatant tam tikrą nuostatą”, – sakė E.Masiulis.
Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų. Parengtas atskiras konstitucinis įstatymas R.Paksui būtų leidęs kandidatuoti ir Seimo, ir prezidento rinkimuose.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas Andrius Kubilius komisijos posėdyje nedalyvavo. Komisijos pirmininkas “tvarkietis” Kęstas Komskis pranešė, kad konservatorių vadovas atsisakė atvykti į komisijos posėdį.
Opoziciniai liberalai bei konservatoriai sudarant šią komisiją į ją nedelegavo savo atstovų. Jie komisijai iškeltus tikslus vadina absurdiškais, argumentuodami, kad jau išaiškinta, jog R.Paksui galimybė kandidatuoti gali būti sudaryta pakeitus Konstituciją.
Tuo metu komisijoje kalbėjusi didžiausios valdančiosios Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė pažymėjo, kad socialdemokratai balsavo už Konstitucijos pataisą dėl kandidatavimo po apkaltos, ir daugiau ji nelabai turinti, ką pridurti.
“Seimas sudarė komisiją, socialdemokratai į ją delegavo savo atstovus. Bandymai spręsti (R.Pakso – BNS) problemą buvo, ir socialdemokratai nekliudė, tai faktas”, – sakė I.Šiaulienė.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys nepateikė savo pozicijos, nes trečiadienį dalyvauja Darbo partijos “juodosios buhalterijos” bylos teismo posėdyje. Jis kviečiamas į kitos savaitės posėdį.
Komisijoje kalbėję “tvarkiečių” atstovai kėlė klausimą, ar atstatyti R.Pakso teisių nebūtų galima tiesiog perbalsuojant dėl Seimo nutarimo, kuriuo R.Paksas pašalintas iš prezidento pareigų. Sutarta parengti galimą Seimo statuto pataisų variantą, numatant atskirą straipsnį dėl apkaltos atšaukimo galimybės.
Tačiau Konstitucijos komisijos pirmininkė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė argumentavo, kad toks siūlymas kirstųsi su pačia Konstitucija. Ji taip pat pabrėžė, kad Seimo Parlamentinių tyrimų departamento surinkta medžiaga rodo, jog tokie mechanizmai kaip apkaltos atšaukimas nėra nustatyti ir kitose valstybėse.
“Drąsos kelio” partijos frakcijos vardu kalbėjusi Aurelija Stancikienė pabrėžė, jog frakcija remia Konstitucijos pataisą dėl kandidatavimo po apkaltos, tačiau tuo pačiu pabrėžė nematanti, kaip būtų galima situaciją išpspręsti kitaip.
“Mūsų frakcija visą laiką pasisakė ir savo veiksmais parodė, kad esame pasiryžę įgyvendintni EŽTT sprendimą ir esam pasiryžę balsuoti už Konstitucijos pakeitimus. Bet be Konstitucijos keitimo būtų sudėtinga”, – sakė “Drąsos kelio” partijos frakcijos atstovė.
Komisija trečiadienį taip pat išklausė Teisėjų tarybos pirmininką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovą Gintarą Kryževičių. Jis tvirtino matantis vienintelį kelią Strasbūro teismo sprendimui įgyvendinti – Konstitucijos pataisą.
“Mano atsakymai yra saistomi konstitucinės doktrinos, kurios mes visi šventai laikomės, ir kalbant apie tai, koks kelias R.Pakso teisių atkūrimui, Teisėjų tarybos vieninga nuomone, negali būti kitoks, kaip pasakyta Konstitucinio Teismo sprendime, tai yra tik Konstitucijos keitimas. Tai yra kelias, kuris R.Paksui suteiktų galimybes ir atkurtų pažeistas teises”, – trečiadienį per Seimo komisijos dėl R.Pakso teisių posėdį sakė G.Kryževičius.
Seimo sudarytai laikinajai komisijai pavesta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso kandidatavimo galimybių, taip pat nurodyta nustatyti, kaip per 180 dienų Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R.Pakso politinių teisių atstatymo.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas neseniai paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R.Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
