© Andriaus Lelkaičio nuotr.

Lietuvos Ryto TV laidoje „Lietuva tiesiogiai“, grįžęs atostogų ES pasiuntinybės Afganistane vadovas Vygaudas Ušackas  žodžių į vatą nevynioja. Vertindamas Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykius ir apskritai Lietuvos užsienio politiką jis pasakė: „Neturime lyderystės (…). Lietuvos užsienio politika neturi vizijos“. Adresatas šio pastebėjimo yra aiškus: Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ar adresatas išgirs jos nekenčiamo, realaus konkurento žodžius?  Nemanau. Mat D. Grybauskaitė neaiškią  užsienio politiką kompensuoja vizija – kova prieš…  Klaną.

Šis žodis lyg koks hebrajiškas  užkalbėjimas „abra-ka-dabra“ turintis atverti rinkėjų, pasipiktinusiais „sistema“, sielas. Per pastaruosius ketverius metus tai populiariausias kaltinimas visam kam. Bet įdomu ne tai, o kad žodį „klanas“  vartoja buvę  politinio bei lyg ir  intelektualinio elito atstovai. Na, tie, kurie dėl kažkokių vidinių, politinių ar istorinių priežasčių tapo paraštiniais. Spalio mėnesį, tačiau, jie nori grįžti. Su trenksmu. Į Seimą.

Ekonomikos profesorius, buvęs Seimo narys ir buvęs Užsienio reikalų ministras, matyt, tiek yra prievartaujamas  įkyrios minties sugrįžti į „sistemą“, kad, apsimetęs nesisteminiu,  stojo ginti sistemiškai besikuriančias pseudo partijas. Viename savo paskviliu tema „Lietuvą valdo klanas“, jis bando tai įrodyti. Kokiais argumentais? Nesvarbu.  Jų, iš piršto laužtų, netrūksta. Bet su faktais, dokumentacija visiškai striuka. Iš profesoriaus reikėtų daugiau nei „nuomonės“ kad balta yra juoda, o juoda – balta. Kad viską valdo klanas. Jeigu taip ir yra, tai pats P. Gylys yra pats tikriausias klano produktas ir atstovas: buvęs politrukas buvusioje LSSR, buvęs LDDP-istas, buvęs socialdemokratas, buvęs Seimo narys ir taip toliau.

Kitaip tariant, vakar raudonas, šiandien baltas. Priklausomai nuo valdžios vėjo krypties.  Bet kažką veblenantis apie moralę, tiesą, teisybę. Stojęs į Linčo teismo išpažinėjų pusę, siekiančių Seime įteisinti…  Linčo teismą. Gal ir ne, galiu klysti. Bet už tai, kad  jis ir jo pasekėjai su Dariumi Kuoliu priešakyje sukūrė jau penktą judėjimą – „nepartinę, apolitišką, bet vis vien  politinę“  partiją, tas fokusas tikrai vertas Auksinio svogūno prizo.

„Kito kelia nėra! Tai paskutinis bandymas gelbėti Lietuvą!“, teigia P.Gylio kolegos agituodami remti jų nepartinę  partiją. Tikslas yra  „Išsivaduoti iš šio nykaus, žiauraus negailestingo ir neteisingo valstybės etapo, į kurį mus įstūmė valdantys anksčiau“. Na taip, D.Kuolys, P.Gylys, esami ir buvę Seimo nariai.  Bet jie čia lyg ir ne prie ko. Tad kas naujo šiame sapaliojime? Kuo jie skiriasi nuo kitų „sisteminių“ partijų sapaliojimo? Niekuo. Deja. Visos iki vienos gąsdino apokalipse prieš rinkimus, o po rinkimų taip ir likome vis dar nemažai korumpuota švogerių šalimi.

Vieniems konservatoriams su liberalais pavyko pirmą kartą per dvidešimt metų išsilaikyti visą keturių metų kadenciją valdžioje. Sakykite ką norite, bet ši valdžia išgelbėjo mus nuo ekonominio kracho. Tai kainavo ir kainuoja, bet laiko atsipeikėjimui buvo surasta.  Ši valdžia, (kartu su socdemais) garantavo demokratijos tęstinumą valstybės institucijose. Taip, būtina kritikuoti koncervatorius už kišimąsi į konkrečias bylas, už savo talibaniškas antidemokratines šeimos idėjas, už nemokėjimą bendrauti su žmonėmis, nesugebėjimą tapti šiuolaikine nuosaikia konservatorių partija,  todėl rinkimus jie ir pralaimės.  Bet, ir tai svarbu,  paradoksaliai, valstybės ratai nors ir girgždėdami, rieda tolyn nuo rusiškosios valdomos demokratijos.

Po rinkimų, tačiau,  apsimetėlių demokratais orda kartu su „Tvarka ir teisingumu“, su „Darbo“  partija, su kai kuriais socdemais,  neturės jokių skrupulų. Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei bus lengva susikalbėti su buvusiais politrukais, venckienėmis, buvusiais vagimis, su žmonėmis įtariamais privačių ir viešųjų interesų painiojimu. Keletas skambančių moksliniais titulais ir Seimo narių mandatais, keli filosofai  Lietuvos neišgelbės. Nes tie žmonės diskreditavo save remdami pačių manipuliuojamą gatvę, tiesdami jai ir visų pirma sau kelią į Seimą.

Ar nors vienas jų yra deklaravęs, kaip bus reformuojama teisėsauga? Ar teisinėms institucijoms  bus garantuotas savarankiškumas? Ar ir toliau prokurorams teks vaikštinėti ant pirštų galų po generalinę prokuratūrą vis žvilgčiojant per petį ką pasakys prezidentė, tas ar anas svarbus biurokratas? Sprendžiant iš veikėjų pasisakymų, bus siekiama visiškai kontroliuoti saugumo tarnybas, teismus ir prokuratūrą. Matysime atvirą telefoninę teisę. Ar tai ir  vadinama Lietuvos gelbėjimu? Kokia bus ekonominė ir fiskalinė politika?  Juk vėl skambinama varpais apie gręsiančią antrą recesijos bangą.

Prašau, pasiskaitykite  FB komentatorės  Eglės Vidugirytės komentarą viename pokalbyje socialiniame tinkle, tiksliai nusakančiame politikierių esmę:  „(…) kas tamstai neleidžia tos visuomenės kurt? Ar daug visuomeninių vaikų užimtumo po pamokų klubų įsteigei savo gyvenamajame mikrorajone? Ar kasdien ten eini vaikų ko nors naudinga ar gražaus pamokyt visuomeniniais pagrindais, be atlyginimo? Ar daug vienišų senukų aplankei savo gyvenamajame mikrorajone? Ar kasdien padedi jiems buityje susitvarkyt? Ar tamstos gyvenamojo mikrorajono gėlynai žydi ir kiemas tviska, nes išrankiotos visos šiukšlelės, supurentos ir apsodintos visos klombos ir gražiai aptvarkytos gyvatvorės? Ar padėjai bent vienam savo gyvenamojo rajono bedarbiui darbą rast ar bent CV parašyt?

Ar pagal tamsta geresnė visuomenė kuriama šaudant beginkles pradinukių mamas ir paliekant pradinukes našlaitėmis ir kuriant pedoporno, už kuriuos užsienyje kūrėjas būtų iškart sėdęs, o pas mus tas filmas net ‘judėjimo už violetinį gėrį’ puslapiuose vis tebekabo kaip ‘pagrindinė vinis’, rodanti, kokį gėrį jie ruošiasi kurt. Gėris turi būti kuriamas geromis priemonėmis, o jei kuriamas niekšiškomis, tai jis tampa ne gėriu, o niekšybe. Stalinas irgi išgalabijo puse savo šalies piliečių, kurdamas gėrį – tobulą visuomenę, be savanaudiškumo, pasirengusią dirbti tik iš idėjos ir kitų labui. Tik jo to gėrio niekam nebereikia šiandien, šiandien visi dar vis nužudytuosius apverkia ir žudikus keikia.”

Apsimetėliams demokratais tai tiesiog neįdomu.  Jie siekia  valdžios vardan valdžios be jokių investicijų.  Tačiau puikiai žinoma, kad garsiausiai šaukiantieji Seime, būdami sistemos dalimi, nieko nepasiekė, nieko nepakeitė arba dalyvavo keičiant tai, ką  dabar patys kritikuoja. Todėl, pūsdami kartu su prezidente miglą apie viską kontroliuojantį klaną visose valstybės gyvenimo srityse, jie įžūliai meluoja, bandydami kažkaip atsiriboti nuo fakto, kad jie ir yra sisteminiai arba tiesiai šviesiai, jų kalba tariant – klanas. Juk daugiau nieko ir nereikia. Svarbiausia yra priešas, o priemonės jį sunaikinti visuomet bus surastos. Vardan Lietuvos „gelbėjimo“. Teisus V. Ušackas. Lyderystės stoka išties rimtas galvos skausmas. Nors, kiek pagromuliavus, na ir saldus tas žodis Klanas!

Originalus įrašas tinklaraštyje Arkadijus Vinokuras

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: