Nemuno saloje duotas simbolinis startas įsibėgėjantiems statybų darbams. Kaune kyla Daugiafunkcis vandens sporto centras su aukščiausių standartų 50 metrų 10 takelių baseinu bei sporto, laisvalaikio ir pramogų zonomis. Išskirtinę miesto vietą prie „Žalgirio“ arenos papildysiantis kompleksas pretenduoja tapti moderniausiu Lietuvoje. Penktadienį statybvietėje įkasta simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms. Inovatyvi, beveik 26 mln. Eur kainuosianti erdvė lankytojus pakvies jau 2022 metais.
Atkartojo istorinį plaukimą
„Vyriausybės ir ypatingai Premjero palaikymas bei parama davė milžinišką impulsą visiems didiesiems Kauno projektams. Džiaugiuosi, kad turime tokius supratingus šalies vadovus, su kuriais norėtųsi pratęsti darbą ir ateityje. Kartais kauniečiai šiek tiek pykteli, jog miestas paverstas viena didele statybų aikštele. Tačiau jie yra kantrūs ir supranta, kad be pokyčių ir naujovių miestas neatsigaus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Nemuno saloje, greta „Žalgirio“ arenos išskirtinės architektūros statinys talpins olimpinio dydžio baseiną su 500 vietų tribūnomis, SPA zona bei sporto klubu. Pagal sutartį naujasis kompleksas turės būti pastatytas per 18 mėnesių. Baseinas su visa infrastruktūra atitiks Tarptautinės plaukimo federacijos FINA reikalavimus.
Penktadienį surengtoje statybų pradžią žyminčioje kapsulės įkasimo ceremonijoje atkartotas istorinis momentas. Būtent srauniame Nemune 1924 metų birželio 24-ąją įvyko pirmosios oficialios Lietuvos plaukimo varžybos, tad nuo tos dienos pradėta skaičiuoti Lietuvos plaukimo sporto istorija. Simboliška ir tai, kad 1935-aisiais Nemuno saloje atidarytas pirmasis šalyje atviras baseinas, o 1949 m. Kaune pastatytas ir pirmas Lietuvoje uždaras baseinas.
Triatlonininkai Vaidas Velutis ir Tadas Šlentneris drauge su trimis Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais per 10 minučių nuo M. K. Čiurlionio tilto prieigų upe atplukdė pagrindinį renginio akcentą – metalinę kapsulę.
„Tai bus pirmasis tokio aukšto lygio bei modernumo statinys Lietuvoje. Simboliška, jog jis bus pastatytas Kaune, kuris yra neabejotinas idėjų ir inovacijų lyderis mūsų šalyje“, – sporto bendruomenę ir visus kauniečius sveikino simbolinę kapsulę perėmęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Rangovų patirtis pateisina lūkesčius
Dėl galimybės statyti neeilinį objektą varžėsi net penkios įmonės. Viešajame konkurse nugalėtoja paskelbta generalinės rangos statybos bendrovė „Conresta“.
Tarp ryškiausių bendrovės įgyvendintų projektų – automatizuota „Continental“ gamykla, modernus „Lietuvos pašto“ logistikos centras, istorinių Pacų rūmų restauracija ir penkių žvaigždučių viešbutis „Pacai“, taip pat Palangos miesto baseinas su sveikatingumo centru bei Palangos koncertų salė.
„Siekiame dirbti su užsakovais, kuriems svarbu šiuolaikiška kokybė, nes tokie projektai statomi ateities kartoms bei kuria didžiausią pridėtinę vertę, leidžia tobulėti ne tik užsakovui, bet ir mums. Džiaugiamės partneryste su Kauno savivaldybe ir galimybe prisidėti prie įspūdingų miesto pokyčių. Neabejoju, kad ir toliau palaikysime profesionalų, efektyvų ir sklandų bendradarbiavimą. Tikiu, kad sugebėsime išpildyti iškeltus lūkesčius ir šis projektas papuoš ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą“, – kalbėjo statybas valdančios įmonės „Conresta“ vadovas Lukas Laukaitis.
Pasak bendrovės „Conresta“ projektų vadovo Lauryno Senkaus, iki šios dienos įpusėję žemės kasimo darbai, pradėtos įrenginėti lauko komunikacijos. Nuo spalio pradžios taip pat montuojamas pastato drenažas, pagrindai grindims bei poliams. Lygiagrečiai betonuojamos pastato konstrukcijos.
Būsimajame vandens sporto ir pramogų komplekse numatytos moderniausios technologijos, visų pastato inžinerinių dalių maksimalus automatizavimas ir ekonomiškumas. A+ energinės klasės vieno aukšto su antresole pastato bendrasis plotas sieks 18,4 tūkst. kv. metrų.
Papildys augančią sporto bazę
„Šis baseinas parodo miesto rūpinimąsi žmonėmis ir suteikia jiems galimybę išmokti gerai plaukti. Tikimės, kad šiame centre bus surengtas ne vienas Lietuvos plaukimo čempionatas bei tarptautiniai turnyrai. Ateityje čia matome galimybę turėti Lietuvos plaukimo centrą, kur galėtų treniruotis pajėgiausi šalies plaukikai“, – sakė Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas Saulius Binevičius.
Pagal išskirtinę E. Miliūno studijos architektų pasiūlytą idėją naujasis statinys bus integruotas į natūraliai susiformavusį salos reljefą, tad didžioji dalis pastato atrodys tarsi „paslėpta“ po žeme, o fasadas su stiklo vitrinomis bus atgręžtas į Nemuną.
„Unikali vieta padiktavo ir atitinkamus architektūrinius sprendinius. Daugiafunkcinio vandens sporto centro statinys išnaudoja esamą reljefą, kuris susilieja su statiniu ir tampa jo penktuoju fasadu – želdintu stogu“, – savo sukurtus sprendinius paaiškino architektas Aurimas Ramanauskas.
Šiuo metu Kauno sporto mokyklose plaukimo treniruotes lanko apie 2 tūkst. įvairaus amžiaus sportininkų. Užsiėmimai vyksta Kauno plaukimo mokyklos baseinuose „Šilainiai“, „Vilija“ ir „Dainava“, taip pat sporto mokyklos „Startas“ baseine Miško gatvėje. Dar vienas baseinas Kaune įsikūręs Lietuvos sporto universiteto patalpose. 2013 metais „Girstučio“ komplekse duris atvėrė Kauno plaukimo centras, kuris vienintelis mieste turi 50 metrų ilgio baseiną.
Stiprinant įvairių sporto šakų bazes pernai Kaune iškilo futbolo maniežas pripučiamu kupolu, šiemet Lampėdžiuose atidaryta moderni sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazė, pradedami 2 km trasos gilinimo darbai, taip pat pabaigos link artėja naujosios dviejų aikščių ledo arenos statybos. Darbai pilnu tempu vyksta S. Dariaus ir S. Girėno stadione bei sporto halėje, o greta šių ruošiamasi ir naujojo lengvosios atletikos maniežo statyboms.
Veiksmą Nemuno saloje taip pat papildo vienintelio šalyje mokslo muziejaus „Mokslo sala“ statybos.
