Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad socialdemokratai, siūlydami gynybos finansavimui skirti ne mažiau negu 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), bando signalizuoti apie pasikeitusią savo poziciją ir kompensuoti tai, ko nebuvo padarę anksčiau.
„Taip ir vertinu, kaip bandymą kompensuoti ar over kompensuoti tai, ko anksčiau nebuvo padarę – tai yra, pasikeitimą savo pozicijos signalizuoti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė džiaugiasi, kad tarp parlamentinių Lietuvos partijų yra aiškus sutarimas, kad lėšos, skiriamos gynybai, turi didėti tolygiai. Visgi V. Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina šį socialdemokratų siūlymą.
„Kaip tik, pamenu, prieš metus, kai buvo diskusija dėl susitarimo dėl gynybos politikos, buvo netgi vengiama prisirišti netgi prie to skaičiaus nuo BVP. Tačiau bendras įsipareigojimas yra, kad procentas turi didėti tolygiai, tai aš vertinčiau skeptiškai gan tą įvardijimą dabar“, – sakė parlamento vadovė.
„Akivaizdu, kad saugumas ir gynyba yra ta sritis, nuo kurios viskas prasideda ir kuria viskas baigiasi. Tai yra, alfa ir omega. Ir tam skiriame didžiulį dėmesį“, – pridūrė ji.
Nors V. Čmilytė-Nielsen mano, kad socialdemokratų siūlomas procentas nuo BVP šalies gynybai nėra pagrįstas konkrečiais argumentais, tačiau, pasak jos, tai puikus kvietimas diskusijai.
„Aš priminsiu, kad praėjusiais metais kovo mėnesį Seimas apsisprendė dėl 2,52 proc. Ir tai jau Lietuvą, kontekste kitų valstybių, pakankamai aukštai iškelia. Tai yra mūsų įsipareigojimas, mūsų namų darbai yra vykdomi labai gerai. Tai, aš manyčiau, kad tas skaičius yra šiek tiek nuo lubų paimtas, bet geras pakvietimas diskusijai – taip vertinu socdemų pasiūlymą“, – teigė Seimo pirmininkė.
Šeštadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime priimta rezoliucija dėl Lietuvos gynybos ir saugumo, kurioje įsipareigota užtikrinti tvarų gynybos finansavimą, skiriant ne mažiau negu 3,5 proc. nuo BVP.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda išsakė lūkestį, kad ateinančių metų valstybės biudžete gynybos reikmėms bus numatytas panašus finansavimas bei išlaikoma galimybė krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, Seimas praėjusių metų lapkritį patvirtino 2023 metų biudžetą, kuriame numatyta galimybė krašto gynybai skirti iki 3 proc. BVP, tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP.
Pasak Vyriausybės, konkretus tokio skolinimosi poreikis paaiškės metų eigoje, o sąlygos (neviršyti deficito ir skolinimosi limito) dėl teigiamų tendencijų energetikos išteklių rinkose greičiausiai bus tenkinamos.
Praėjusiais metais Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
